Biologė Marie-Luise Vollbrecht (Mari-Luizė Volbrecht) laimėjo kovą dėl žodžio laisvės. Tačiau jai teko sumokėti nemažą kainą. Jos istorija rodo, kad diskusijose apie lytį esama daug kalbinės painiavos.
Marie-Luise Vollbrecht pranešimą Berlyno Humboldtų universiteto vadovybė atšaukė saugumo sumetimais
Ji tyrinėja žuvis, ir dar ypatingas žuvis: jos truputį įelektrintos, turi dideles smegenis ir gyvena deguonies stokojančiame tvenkinyje Ugandoje. Tačiau savo neurofiziologiniams tyrimams pastaruosius dvejus metus Marie-Luise Vollbrecht turėjo nedaug laiko. Biologijos doktorantės gyvenimą sujaukė ginčai dėl lyties. Ją užplūdo neapykantos laiškai, jos pašto dėžutę užgrūdo spamo atakos, o vidiniame universiteto darbuotojų tinkle apie ją buvo skleidžiamos paskalos.
Ji niekuomet netroško būti viešu asmeniu, sako Marie-Luise Vollbrecht interviu „NZZ am Sonntag“. Nepaisant to, šiandien ji yra žinomiausia doktorantė Vokietijoje. Vieni ją laiko kovotoja prieš cancel (nutildymo) kultūrą, kiti kaltina priešiškumu translyčiams. Ir visa tai dėl paskaitos apie dvi lytis, kurios jai nebuvo leista skaityti.
Tiesą sakant, ji norėjo pasidalinti elementariomis biologijos žiniomis. 2022 m. liepos mėn. Berlyno Humboldtų universitete vykusioje „Ilgojoje mokslų naktyje“ Vollbrecht ketino skaityti paskaitą „Lytis nelygu lyčiai. Lytis, gender, ir kodėl biologijoje yra tik dvi lytys“. Apie renginį jau buvo paskelbta prieš kelis mėnesius, kai “Kritiškai nusiteikusių teisininkų darbo grupė” staiga pareikalavo iš pradžių jį atšaukti, o paskui – protestuoti visame universitete. Tezė, kad biologijoje yra tik dvi lytys, esanti „nemoksliška, nehumaniška, antikviriška ir transfobiška“.
Aktyvistai Vollbrecht pavadino „translyčiams priešiška kalbėtoja“, nes ji, būdama straipsnio laikraštyje “Welt” bendraautorė, kritikavo ARD ir ZDF programas. Jie reikalavo, kad jai nebūtų suteikta „jokia scena“. Vollbrecht atsakė: „Paskaita neturi nieko bendra su priešiškumu translyčiams, ji apie gyvūnus ir augalus“. Ji buvo iš anksto kelis kartus kruopščiai patikrinta, taip pat ir jos doktorantūros vadovo bei jo asistentų.
Pergalė teisme
Kvietimas protestuoti išgąsdino Humboldtų universitetą. Tačiau užuot apgynęs savo darbuotoją nuo kaltinimų, jis nuo jos atsiribojo. Tame pačiame pranešime spaudai teigiama, kad Marie-Luise Vollbrecht laikraštyje „Die Welt“ išsakytos nuomonės neatitiko universiteto misijos ir vertybių. Dabar Berlyno administracinis teismas šį pareiškimą įvertino kaip nepagrįstą, vertybinį, neturintį jokio rimto pagrindo, asmens teisių pažeidimą.
Nuo sausio mėnesio teisiškai privalomas sprendimas yra teigiamas ženklas akademinei ir nuomonės laisvei. Ir galbūt jis taip pat rodo kryptį, padėsiančią užtikrinti, kad kalbos draudimas netaptų norma vokiškai kalbančiose šalyse, kaip tai įvyko JAV.
Vollbrecht laimėjo bylą. Jos pergalė primena Dovydo kovą su Galijotu: maža doktorantė pasipriešino dideliam ir garsiam Humboldtų universitetui. Ji negalėjo numatyti, kad jos teisinė kova bus sėkminga. Per 18 mėnesių trukusį teisminį ginčą ji visada jautė, kad virš jos kabo Damoklo kardas, sako moksininkė.
Tačiau žiniasklaidos srityje dirbantis advokatas Ralfas Höckeris (Ralfas Hiokeris) buvo įžvalgus teisininkas, jau atstovavęs Jörgui Kachelmannui (Jorgui Kachelmanui) ir Recepui Tayyipui Erdoganui (Rečepui Tajipui Erdoganui). Vollbrecht jaučia palengvėjimą: „Teismo sprendimas yra svarbus etapas diskusijose apie nutildymo kultūrą ir universitetus. Tikiuosi, kad jis padės išvengti panašių eskalacijos atvejų“.
Nuo tada, kai buvo atšaukta jos paskaita, Vollbrecht kiekvieną kartą eidama skaityti paskaitą studentams būdavo įsitempusi. „Nesu labai aukšta moteris. Sėdėdama viena prieš 30 studentų būdavau kupina nerimo. Nes žinojau, kad kiekvienas iš jų buvo gavęs bent po du mane šmeižiančius elektroninius laiškus“. Tačiau neatsitiko nieko bloga, o nuo dabar ji gali netrukdomai dėstyti. Tačiau patirtis, kad buvo apšmeižta, liko: „Dingo lengvumas. Anksčiau tiek daug negalvodavau apie tai, ką sakau studentams. Šiandien prieš pradėdama kalbėti du kartus pasveriu kiekvieną žodį“.
„Žuvys neturi lyties“
Tai, ką patyrė Vollbrecht, yra „atšaukimo“ paradoksas: bandymas ką nors „atšaukti“ arba nutildyt paprastai sukelia priešingą efektą – dar didesnį dėmesį. Doktorantės atvejis buvo aptartas žiniasklaidoje, o jos paskaita „YouTube“ buvo peržiūrėta daugiau nei 147 000 kartų. Joje biologė nieko nepuola, bet gana vadovėliškai aiškina dviejų lyčių apibrėžimą.
Ji pasakoja apie jūrų anemonus, kivius ir auksaspalves žuvėdras ir paaiškina kriterijų, pagal kurį gyvas organizmas priskiriamas moteriškajai ar vyriškajai lyčiai: jo gaminamas lytines ląsteles, kiaušialąstes ir spermatozoidus. Vollbrecht daktaro disertacijos vadovas Rüdigeris Krahe (Riudigeris Krahe) laikraščiui „Berliner Zeitung“ taip pat sakė, kad iš tikrųjų biologijoje apie šį esminį skirtumą nediskutuojama.
Šiandien prieš pradėdama kalbėti du kartus pasveriu kiekvieną žodį.
Tačiau viskas nėra taip paprasta. Pastaraisiais metais nuolat kalbama apie „lyčių spektrą“ biologijoje. Tačiau kalbama ne apie visas gyvas būtybes, o apie žmones ir jų lytinius požymius, kurie ne visada būna vienareikšmiai, apie hormoninius ar genetinius pokyčius. Dar labiau situaciją komplikuoja tai, kad biologinę lytį visuomet užgožia, formuoja ar neutralizuoja socialinė lytis: lytinė tapatybė, vaidmenų suvokimas ir seksualinė orientacija.
Visa tai apima sąvoka „gender“, ir šie jos įvairialypiai, lankstūs, net nebinariniai aspektai yra diskusijų ir protestų centre. Filosofija ir „gender“ teorija taip pat telkia dėmesį į lytį ir vis dažniau biologinę lytį laiko grynai socialiniu, todėl jokios reikšmės neturinčiu konstruktu. Diskusijai nepadeda ir tai, kad prieš „gender“, kaip priešišką sąvoką, kovoja dešinieji. Taigi kiekvienas, sakydamas „lytis“, turi omenyje kažką kita. Be to, vokiškas žodis „Geschlecht“ (lytis, giminė) yra dviprasmiškas. Taigi, visiška kalbinė painiava.
„Skirti lytį nuo gender yra tiesiog gera mokslo praktika“
Marie-Luise Vollbrecht sako, kad kalbinį neapibrėžtumą, kalbant apie lytį, pastebėjo ir tarp savo studentų . Tai ir buvo jos paskaitos priežastis. Terminai „lytis“ ir „gender“ dažnai vartojami pakaitomis. Ypač anglų kalboje iš apdairumo vengiama vartoti „sex“ ir vietoj jo klaidingai sakoma „gender“.
„Tačiau žuvys neturi gender, jos turi lytį“, – sako Vollbrecht. „Skirti lytį nuo gender yra tiesiog gera mokslinė praktika“. Biologinė lytis turi būti aiškiai atpažįstama – biologei tai taip pat svarbu lyčių lygybės ir lyčių tyrimų požiūriu.
Marie-Luise Vollbrecht yra feministė, ji, be kita ko, dirba organizacijoje „Sisters“, kuri savanoriškai rūpinasi prostitutėmis, ir gana polemiškai pasisako savo asmeninėje X paskyroje. Ten ji ne kartą įsivėlė į ginčus su translyčių aktyvistais. Pokalbyje ji sako: „Aš nesu nusiteikusi prieš translyčius. Nesu nusiteikusi prieš žmones. Tačiau kvestionuoju trans diskurso konceptą, nes laikau jį problemišku ir antimoksliniu“.
Pavyzdžiui, populiari „trečiosios lyties“ idėja yra kultūrinė sąvoka, neturinti jokio biologinio pagrindo. Tačiau tai nereiškia, kad kova už LGBTQ žmonių socialinę lygybę nėra svarbi. „Kova su biologija yra neproduktyvi. Mums nereikia keisti biologijos, kad galėtume kelti socialinius reikalavimus. Tai būtų biologizmas“.
Tai rodo visa ginčo eiga: kaltinimai priešiškumu translyčiams metami labai greitai; užtenka trigerio „dvi lytys“. Pasak doktorantės, tai užkerta kelią bet kokiai diferencijuojančiai diskusijai. Tie, kurie, kaip Vollbrecht, nenori tylėti, moka kainą: pasmerkimą, psichologinę ir moralinę įtampą. „Aš išmokau, kad mokslininkui geriau nesirodyti laikraščių antraštėse“. Dabar ji stengiasi iš naujo susitelkti į savo deguonies trūkumo ir smegenų tyrimus.
