Aušra Dubonikė padeda organizacijoms, bendruomenėms ir individualiems asmenims per vidinio resurso stiprinimą puoselėti veiklos prasmę ir bendrystę. Ji pasitelkia kūrybines ir judesio praktikas, remiasi dvasinės lyderystės teorija ir tarptautine patirtimi. Apie tai, kas yra dvasinė lyderystė, kokie jos bruožai ir teikiama nauda, A. Dubonikė sutiko papasakoti plačiau.
Kokia jūsų kelionės į dvasinės lyderystės temą pradžia?
– Potraukį dvasingumo puoselėjimui pajutau dar vaikystėje. Po vadybos studijų Lietuvoje, 2008 m. Romos popiežiškame universitete baigiau teologijos studijų programą. Filosofijos ir teologijos žinios, katalikų tikėjimo praktikos man yra stiprus kasdienio gyvenimo, santykių ir veiklos įkvėpimo šaltinis.
Kuomet 2015 m. svarsčiau vadybos doktorantūros studijų galimybę ir rinkausi aktualią bei įdomią temą, kolega profesorius pasiūlė pasidomėti dvasine lyderyste. Tema pasirodė artima ir atliepianti giliausius mano troškimus bei pomėgius. Kita vertus, kilo klausimas, ar dvasinė lyderystė gali būti verta dėmesio mokslinėje ir praktinėje srityje.
Atradau pasaulio vadybos mokslininkus ir praktikus vienijančioje asociacijoje „Academy of Management“ grupę „Management, Spirituality and Religion“, kur garsūs mokslininkai atlieka tyrimus ir integruoja dvasinę lyderystę į konsultacinę veiklą bei mokymus (nuo 2022 m. esu šios asociacijos narė).
Kaip sekėsi rašyti mokslinį darbą tokia mažai tyrinėta tema?
– Godžiai skaičiau straipsnius, o pradėjus pirmuosius tyrimus, ėmiau megzti kontaktus su užsienio dvasinės lyderystės žinovais. Maloniai nustebino vienas šios srities pradininkų ir ekspertų, Kalifornijoje dirbęs profesorius Andre Delbecq, pasidalinęs patirtimi bei supažindinęs su savo darbais. A. Delbecq buvo ne tik akademikas, bet ir praktikas, dirbęs aukščiausio lygio verslo vadovų konsultantu, vesdavęs seminarus dvasinės lyderystės tema.
Ketinimą studijuoti doktorantūroje pakeitė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūra. Joje, išplėtojusi savo tyrimą, 2018 m. parengiau ir apgyniau magistro baigiamąjį darbą „Dvasinės lyderystės raiška Lietuvos įmonėse”. Tyrime dalyvavo respondentai iš skirtingų verslo ir viešojo sektoriaus įmonių. Tyrimo rezultatai parodė, kad dvasingumas darbe teigiamai įtakoja organizacijų veiklą ir efektyvumą.
Dvasinė lyderystė – kas tai?
– Pasak profesoriaus Jody Fry, dvasinė lyderystė apima vertybes, požiūrius ir elgsenas, reikalingus vidinei savęs ir kitų motyvacijai tam, kad būtų galima patirti dvasinį išgyvenimą per pašaukimą ir bendrystę. Dvasinė lyderystė pasireiškia, kai lyderis kuria tokią organizacijos ateities viziją, kuri įkvepia darbuotojus ir padeda jiems pajausti prasmę darbe.
Be to, ši lyderystė kuria organizacijos kultūrą, leidžiančią tarp lyderio ir pasekėjų puoselėti bendrystę. Dvasingumu pasižymintys lyderiai išreiškia altruistinę meilę atspindinčias savybes bei pasiekia aukštus veiklos rezultatus.
Ar dvasinė lyderystė galėtų būti aktuali kiekvienam žmogui?
– Be abejo, dvasinė lyderystė taikoma tiek organizaciniame, tiek ir asmeniniame lygmenyje – išryškinant savo gyvenimo misiją ir ją įgyvendinant. Nesvarbu kokio amžiaus, padėties ar kokias pareigas užima asmuo, remdamasis jos principais jis gali sustiprinti savo vidinį potencialą, puoselėti bendrystę tarp savo aplinkos žmonių bei atrasti gilesnę prasmę savo gyvenime ir veikloje.
Kas sudaro dvasinės lyderystės esmę?
– Kalbant apie dvasinę lyderystę yra svarbus pašaukimo / prasmės gyvenime ir veikloje bei bendrystės puoselėjimas. O kad būtų galima tai pasiekti, kad būtų jėgų ir įkvėpimo, svarbus nuolatinis vidinio resurso stiprinimas. Trys pagrindinės dimensijos – prasmė, bendrystė ir vidinis resursas – sudaro dvasinės lyderystės esmę.
Kaip stiprinti savo vidinį resursą?
– Įvairių praktikų pagalba – kiekvienam individualių, padedančių atsiverti realybei, aukštesnei už save. Tai gali būti dienoraščio rašymas, vaikščiojimas gamtoje, įkvepiančios literatūros skaitymas, kūrybinės ir judesio praktikos, jei asmuo išpažįsta tikėjimą – to tikėjimo praktikos.
Ar dvasingumas tapatus religingumui?
– Dvasinės lyderystės nereikia painioti su religingumu, nes tai dvi skirtingos, nors ir turinčios bendrų bruožų, sąvokos. Dvasingumu pasižymintis lyderis, nors ir gali, tačiau nebūtinai turi išpažinti ar praktikuoti kokią nors religiją.
Kas bendro tarp dvasinės lyderystės ir tvarumo?
– Dvasinės lyderystės modelis yra stiprus atspirties taškas visiems, kuriems rūpi tvarumo klausimai. Įkūnijant dvasinės lyderystės modelį savo gyvenime ir veikloje, sužadinamas sąmoningumas, tikrasis tvarumo pajautimas bei įkvėpimas autentiškiems sprendimams tvarumo puoselėjimo – šiais laikais itin svarbioje ir dažnai mus neraminančioje – srityje.
Kaip pavieniai asmenys ar organizacijų atstovai gali daugiau sužinoti apie dvasinę lyderystę?
– Visus, susidomėjusius šia tema, kviečiu apsilankyti vasario 8 d., 18 val., organizuojamoje patyriminėje sesijoje „Dvasinė lyderystė“. Nemokamas renginys vyks nuotoliniu būdu. Registracija el. paštu: ausra.dubonike@dvasinelyderyste.lt. Kviečiu dalyvauti!
Dėkoju.
