Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išlaikymą, jei įgyjama kitos draugiškos valstybės pilietybė, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter“ gruodį atlikta apklausa.
Apklausos duomenimis, 76 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
„Teigiamai referendume ketinantys balsuoti respondentai dažniausiai mano, kad svarbu sudaryti galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę būnant ir kitų Lietuvai draugiškų valstybių piliečiu dėl šeiminių, migracijos ar kitų priežasčių, kartu nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams“, – pranešime cituojamas „Spinter“ vadovas Ignas Zokas.
Kaip teigia Vyriausybės spaudos tarnyba, apklausa taip pat rodo 4 proc. punktais išaugusį skaičių žmonių, ketinančių dalyvauti gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
34 proc. apklaustųjų atsakė, jog referendume tikrai dalyvaus, 26 proc. – kad greičiau dalyvaus. 15 proc. planuoja referendume nedalyvauti, veikiau nedalyvausiantys teigia 10 proc., o tvirtai įsitikinusių savo nedalyvavimu – 5 procentai. Dar ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) sako kol kas neapsisprendę dėl dalyvavimo.
Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa buvo atlikta gruodžio 15–23 dienomis, apklausti 1012 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija referendumo iniciatorius registravo politinės kampanijos dalyviais.
Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.
Žiniasklaidos užsakymu jau anksčiau vykdytos kelios reprezentatyvios apklausos, vertinant visuomenės nuomonę dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos šalies pilietybę. BNS užsakymu pernai lapkritį-gruodį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad daugybinės pilietybės įteisinimui pritaria apie pusę Lietuvos gyventojų, tačiau per kitais metais vyksiantį referendumą gali pritrūkti šalininkų aktyvumo pakeisti Konstituciją.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
