Kardinolas Víctoras Manuelis Fernándezas (Viktoras Manuelis Fernandesas), vienas įtakingiausių Vatikano vyrų, atsakė į kritiką dėl 1990-aisiais parašytos knygos apie dvasingumą ir jausmingumą.
„Tikrai nerašyčiau [jos] dabar”, – sakė V. Fernándezas, einantis Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pareigas, interviu leidiniui „Crux”, pažymėdamas, kad knygą parašė būdamas jaunesnis.
„Praėjus daug laiko po šios knygos, parašiau daug rimtesnes knygas, tokias kaip „Gydomoji mistikos jėga” ir „Perkeičianti mistikos jėga”, – sakė dvasininkas.
Kardinolas pažymėjo, kad seksualinės tematikos knygą atšaukė netrukus po jos išleidimo ir „niekada neleido jos perspausdinti”. Jis pridūrė, kad parašė ją jaunoms poroms, „kurios norėtų geriau suprasti dvasinę savo santykių prasmę”, tačiau vėliau suprato, kad ji „gali būti neteisingai interpretuojama”.
„Todėl nemanau, kad dabar būtų gerai apie tai plėstis, – sakė V. Fernándezas. – Tiesą sakant, aš nesu davęs leidimo ir tai prieštarauja mano valiai.”
1998 m. išleistoje knygoje vaizduojamas įsivaizduojamas Kristaus ir paauglio jausminis bendravimas, žmogiškasis orgazmas siejamas su dieviškuoju intymumu ir kalbama apie neleistiną seksualinę veiklą, kuri atliekama taip, kad „(žmogus) nesijaustų kaltas ir neprarastų Dievo malonės ar Jo meilės patirties”.
Septintame knygos skyriuje V. Fernándezas nagrinėja pornografijos ir seksualinio susijaudinimo temą, sakydamas, kad „moterį… mažiau nei vyrą traukia žiūrėti nuotraukas su smurtinėmis seksualinėmis scenomis, orgijų vaizdais ir pan. Tai nereiškia, kad ji jaučia mažesnį susijaudinimą dėl sunkiosios pornografijos, veikiau tai reiškia, kad jai tai mažiau patinka ir ji tai mažiau vertina”.
Toliau tekste aptariama „galimybė pasiekti tam tikrą išsipildymo orgazmą mūsų santykiuose su Dievu, kuris reiškia ne tiek fizinius pokyčius, kiek tiesiog tai, kad Dievui pavyksta prisiliesti prie sielos – kūno malonumo centro taip, kad patiriamas visą žmogų apimantis pasitenkinimas”.
Anksčiau, šeštame knygos skyriuje, aprašoma „meilės patirtis, aistringas susitikimas su Jėzumi, apie kurį jam papasakojo viena šešiolikmetė paauglė [mergina]”. Tekste aptariamas susitikimas su Kristumi prie Galilėjos jūros, kai Jis maudosi ir guli smėlyje. Jame ilgai aprašomas bučiavimas ir glamonėjimas Jo kūno nuo galvos iki kojų, o Švenčiausioji Motina stovi šalia ir pritariamai leidžia įvykti susitikimui.
Tai jau ne pirmas kartas, kai V. Fernándezas sulaukia kritikos dėl seksualinio pobūdžio tekstų. Praėjusiais metais jo ankstesnė 1995 m. išleista knyga „Gydyk mane savo lūpomis: bučiavimosi menas”, kurioje taip pat buvo erotinių temų. Dvasininkas anksčiau gynė ir tą knygą, tuomet sakydamas, kad tai buvo „dvasininko katechezė paaugliams”, o „ne teologijos knyga”.
2023 m. gruodžio viduryje Tikėjimo mokymo dikasterija, kuriai šiuo metu vadovauja V. Fernándezas, paskelbė deklaraciją, leidžiančią kunigams teikti „spontaniškus” pastoracinius palaiminimus „tos pačios lyties poroms” ir kitoms poroms, atsidūrusioms „nereguliariose situacijose”. Tačiau ji neleidžia teikti liturginių palaiminimų, pripažinti civilinių sąjungų ar atlikti kokių nors veiksmų, dėl kurių palaiminimai atrodytų kaip santuoka.
Deklaracija sulaukė nevienareikšmės reakcijos iš viso pasaulio vyskupų, o Afrikos vyskupai išsakė keletą aršiausių kritikos pastabų.
