man baisu, baisu, nes Šventosios Šeimos šventėje kalbant apie šeimą, reikia pasakyti, kad šiandienis pasaulis pilnas problemų, ypač problematiški tėvų vaikų santykiai. Kiek mačiau, kiek kalbinau apleistų mamų ir tėvų, kurių vaikai, tapę turtingais, trankosi po kurortus, o niekada ištisus metus neaplanko nei mamos, nei tėvo. O vaikai, vaikai kaip kenčia, jaučiasi labai nelaimingi, palikti tėvų likimo valiai ir net mėtomi iš vaikų namų. Taip, dabar tokia reforma vyksta, kad reikia panaikinti vaikų namus. Tuomet vaikai vis perkeliami iš vienų globėjų kitiems.
Raudoti pradedi, net negali susilaikyti klausydamas tokių istorijų. Štai vienuolės seselės nuėjo į vaikų namus – ten virš šimto vaikų. Vaikams papasakojo apie Jėzaus gimimo istoriją – kaip jam nerado vietos gimimui, kaip Jėzus gimė tvartelyje tarp smirdančių gyvulių, kaip jį išminčiai su dovanomis lankė ir tada vaikams uždavė pagaminti prakartėles. Atnešė spalvoto popieriaus, visokių priemonių, piešinių, kad sugebėtų iškarpyti, padaryti. Ir nustebo, labai nustebo seselės, kai mažasis Vladukas į prakartėlę paguldė du kūdikėlius. Štai ką jis pasakė: kai Marija Jėzų paguldė į ėdžias, Jėzulis staiga manęs klausia: Vladuk, ar turi prieglobstį? Pasakiau – ne Jėzuli, nes neturiu nei tėtės, nei mamos. Tada Jėzulis sako: pasilik su manimi. Aš jam sakau: neturiu dovanų kaip tie išminčiai. Bet staiga pagalvojau ir sakau: Jėzuli, ar tai bus gera dovana, jei aš tave šildysiu? Apkabinsiu ir šildysiu?
Jėzulis kad nusišypsojo, kad pradžiugo, sako: o tai pati nuostabiausia dovana – pasilik su manimi visada. Tai pasakęs Vladukas ėmė labai graudžiai verkti, net pečiai jo judėjo, kumštukais šluostėsi ašaras. Seselė suprato: vargšas našlaitėlis rado, kas jį amžinai priima, kas jį myli, todėl leido prakartėlėje palikti ir antrą kūdikį.
Taip, brangieji, Kalėdose minime Jėzaus gimimą. Pas mus atėjęs Dievas Jėzus amžinai pasilieka su mumis. Toks yra mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas. Jo šviesa nušvito. Šiandien – Šventosios Šeimos šventės – Dievo žodis, pilnas pamokymų, kaip visa tai sutvarkyti, kad nebūtų tokių graudžių istorijų. Dievo žodis pilnas paties Dievo pažadų. Kas tėvą, motiną gerbia – net Dievą pagerbia. Net maldos tokio žmogaus bus išklausytos, toks net nuodėmę savo dildo, lobį net amžinybėje krauna. Pilna, pilna tokių nuostabių pažadų. Ir pabrėžia, pabrėžia Dievas – tiesiog laimingi būsite, jei laikotės Dievo parodyto kelio, jei dievobaimingi esate.
Taigi pirmoji sąlyga – gyvas tikėjimas. Šventasis Paulius tiesiog šaukte šaukia: Kristaus žodis tegyvena jumyse vaisingai. O kada mumyse bus gyvas ir vaisingas Dievo žodis? Ogi tada, kai neužmirštame maldos, kai nuolat dalyvaujame Mišiose, priimame patį Dievą Jėzų, kai nuolat graužiamės dėl mažiausio negerumo savo sąžinėje. Tačiau po to ir kita nepaprastai svarbi sąlyga yra – gink Dieve, kad nebūtų tik vienas ar du vaikai, nes jei tik tiek – spaudžia baisios bėdos, sugyvenimo ir sveikatos problemos.
Pas įžymų vokiečių gydytoją Bortrageną ateina moteris ir skundžiasi visokiais negalavimais. Staiga gydytojas jos klausia: kiek turite vaikų? Vieną. Jei penkis turėtumėte – visos ligos išgaruotų. Moteris daugiau ligų gauna ir vargo turi vaikų besisaugodamos, nei juos gimdydamos. Iš prigimties, brangioji, juoktis negalima. Štai Arenbacho institutas ištyrė: trys ketvirtadaliai moteriškų ligų tik dėl to, kad piktnaudžiaujama moterų teisėmis. Tai ne tik abortas, bet ir saugojamasi nuo pastojimo. Prancūzijos statistika štai ką rodo: 95 proc. ligotų moterų yra arba bevaikės, arba mažavaikės. O tik penki procentai ligotų moterų – daugiavaikių.
Lietuvoje 90 proc. šeimų augina vieną arba du vaikus. Jei tik tiek vaikų – per tris šimtus metų išnyks mūsų tauta. Nebeliks jos – nereikės nei priešams užpulti, nei karui kilti. Baisiausia, kad tai gresia visam moderniam pasauliui, visai Europai. Dar įdomesnis dalykas: tėvai, turėdami mažas šeimas, tikisi geriau išauklėti vaikus, bet iš mažų šeimų daugiausiai nusikaltėlių.
Jei šeimoje vienas du vaikai, tėvai tampa vaikų vergais. Apie juos šokinėja ne tik tėvai, bet ir seneliai, dėdės, tetos, net mokytojai.
Ir dar kas, jei tik vienas, du vaikai – patys vaikai dažniau serga. Jie tik vienas, du vaikai – tik 13 proc. vaikų yra sveiki. Tai nustatė Austrijoje statistika. O iš gausių šeimų 68 proc. yra sveikų. Ir Lietuvoje juk šaukte šaukiama – visur labai daug vaikų jau ligotų, nutukusių. Nepakeisime, brangieji, viso to, – lepindami ir augindami vos vieną, du vaikus. Ne veltui, ne veltui psalmę šiandien skelbia: vaikai kaip jaunos alyvų šakelės susės aplink stalą. Kokios ten gali būti šakelės, jei tik vienas du vaikai? Tai tiesiog patyčios.
Ir dar: dejuojama, kad Lietuvoje mokymasis smunka, kad vis blogiau moksleiviai mokosi. Aukštosioms sunku surinkti sugebančius studijuoti gero lygio techninius mokslus. O tuo tarpu genijai, žmonijos gelbėtojai – didieji mokslininkai, šventieji – dažniausiai iš gausių šeimų.
Štai šventoji Kotryna Sienietė – iš 29 vaikų, šventasis Klemensas – iš 12, šv. Teresėlė – iš dešimties vaikų. Šv. Ignacas Lojola turėjo trylika brolių seserų – kaip ir Airijos buvęs prezidentas, popiežius Pijus X – iš dešimties vaikų būrio. Garsusis dailininkas Albrechtas Diureris iš septyniolikos. Muzikai: Hendelis iš 16, Šubertas iš 14, Haidnas iš dvylikos, Johanas Sebastianas Bachas iš aštuonių, o Vagneris iš devynių. Šventasis Pranciškus Ksaveras – septintasis.
Įsivaizduokite, jei būtų vienas du vaikai, šių, mano minėtų – nei vieno nebūtų. Mielieji, – ir manęs nebūtų, jei tėvai būtų nutarę turėti šešis. Aš gi, septintas ir po manęs dar gimė trys. Melskitės, brangieji, melskitės, kad Lietuvos žmonės suprastų, ko labiausiai reikia mūsų Lietuvai, mūsų šeimoms.
Parengta pagal Marijos radijuje skelbtą homiliją.
