Pasitinkant adventą gruodžio 2–3 d. Kauno arkivyskupijos svečių namuose „Villa Kaunensis“ vyko rekolekcijos, skirtos dekanatų šeimos centrų savanoriams. Rekolekcijas tema „Degti – uždegti – nesudegti“ vedė Kauno arkivyskupijos Šeimos centro kapelionas kunigas Artūras Kazlauskas.
Šeštadienio rytą susirinkusieji pradėjo šlovinimo giesme ir malda (ją vedė Šeimos centro Mamų klubo dalyvė Aistė Šerienė), o kunigas dalijosi mintimis apie kiekvieno iš mūsų unikalumą ir apie tai, kad mums reikia vieni kitų.
„Ne mano daržas – ne mano pupos“, – tai brolžudiškas atsakymas. Visi yra susiję, o Bažnyčios užduotis išgelbėti kiekvieną žmogų, kad jis pasiektų Tiesos pažinimą. Jei aš kažko nemoku, yra kas moka, ir galiu paprašyti. Jei šiuo metu nesimeldžiu, yra kas meldžiasi – todėl mums reikia vienas kito. Mano kitoniškumas turi praturtinti Bažnyčią.
Mano kitoniškumas turi praturtinti Bažnyčią.
Kunigas A. Kazlauskas taip pat pristatė Bažnyčios hierarchinę struktūrą, kuri buvo iki Vatikano II Susirinkimo, dabartinę situaciją ir akcentavo liturgijos svarbą.
Tuo metu, kai tėvai dalyvavo rekolekcijose, vaikai taip pat turėjo užsiėmimus. Teatralizuotą Šventosios Šeimos istoriją papasakojo Jurga Macienė, edukacijos metu vaikai dekoravo ir ragavo meduolius, o po pietų apsilankė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.
Švč. Sakramento adoracija vyko Šv. Jurgio konvento bažnyčioje, o vėlai vakare rekolekcijų dalyviai skubėjo į Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką klausytis įspūdingo koncerto, kuriame grojo Kauno miesto simfoninis orkestras, dainavo Kauno valstybinis choras ir operos solistai Kristine Opolais bei Liparitas Avetisianas. Po koncerto svečių namuose visi dar ilgai dalijosi mintimis apie Dievo ilgesį, atsispindintį muzikoje.
Sekmadienio rytą su rekolekcijų dalyviais susitiko dr. Nijolė Liobikienė. Ji pratęsė kun. A. Kazlausko nagrinėtą temą ir atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.
„Prie kai kurių maldos formų turime priaugti. Tai labai individualu. Jei esi abejingas, nieko neuždegsi. Problema turi „skaudėti“, turi rūpėti, kaip ją spręsime, ką darysime. Žmonės turi matyti, kad gyveni tuo, ką kalbi. Dievo laužas nėra „wow“. Jo laužas dega lėtai, su meile, atsargiai, ramiai, pamažu. Negali nuvesti kito žmogaus ten, kur pats nesi buvęs. Svarbu paklausti, ar darau pagal savo, ar Dievo valią, taip pat reikia turėti draugų , su kuriais galėčiau pasitarti“, – tokiomis mintimis dalijosi lektorė. Rekolekcijos baigėsi šv. Mišiomis arkikatedroje bazilikoje.
Dalyvių atsiliepimai rodo, kad būta malonaus susitikimo. Šias rekolekcijas parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis ir Lietuvių katalikų religinė šalpa. Už edukacijas vaikams dėkojama LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
