Lapkričio 27–30 dienomis Maltoje vyksta Europos žemyno vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) plenarinė sesija tema „Nauji žingsniai sinodinei Bažnyčiai Europoje“. Įvadinį pranešimą skaitė CCEE pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Susitikimo programoje nurodomos ir trys potemės – tolesnių sinodinių žingsnių tęsimas, Sinodo ir viršnacionalinių struktūrų santykis, 2001 metais tarp Europos vyskupų (CCEE) ir Europos Bažnyčių (CEC) pasirašytos Ekumeninės chartijos atnaujinimas. Pagrindiniai pranešėjai šiomis temomis – kardinolas Mario Grechas, Vyskupų sinodo generalinis sekretorius, kardinolas Jeanas-Claudas Hollerishas, ką tik pasibaigusio Vyskupų sinodo pagrindinis pranešėjas, ir kardinolas Grzegorzas Rysas, Lodzės arkivyskupas.
Į CCEE plenarinės sesijos dalyvius taip pat kreipėsi Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas vysk. Mariano Crociata, Šventojo Sosto stebėtojas Europos Taryboje mons. Marco Ganci, susitikimo vietos šeimininkas Charlesas Scicluna, Maltos arkivyskupas, apaštalinis nuncijus Savio Hon Tai-Fai. Nuotoliniu būdu į CCEE susitikimo dalyvius kreipėsi Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa OFM.
Apžvelgiame kai kurias įvadinio Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pranešimo pastabas. Ganytojas priminė šv. Juozapato Kuncevičiaus jubiliejų, kuris buvo ypač švenčiamas Lietuvoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, susijusiosiose su įvairiais šventojo gyvenimo etapais tuometinių audringų istorinių įvykių kontekste, taip pat šv. Petro bazilikoje Romoje, kur yra šventojo kapas.
„Gyvename itin dramatišku Europai laikotarpiu. Deja, jau antrą kartą rengiame plenarinę asamblėją tuo metu, kai mūsų žemyno centre vyksta karas. Turime mus vienijančių šventumo istorijų, galinčių suvilgyti istorijos žaizdas. Tegul šv. Juozapato ir daugelio kitų šventųjų bei kankinių, Evangelijos liudytojų, kuriuos esame kviečiami pažinti ir sekti, pavyzdys padeda mums atkurti ryšius, pripažinti mūsų bendrą istoriją, kurti vieningą, taikią ir klestinčią Europą“, – nurodo Vilniaus arkivyskupas.
Jis trumpai apžvelgė pačios 1971 metais įsteigtos Europos žemyno vyskupų konferencijų tarybos istoriją, kuri siejasi su socialiniais, politiniais, tarpreliginiais ir ekumeniniais pokyčiais Europos žemyne praėjusio amžiaus antroje pusėje. „Manome, kad vėl reikia ieškoti naujų organizacijos formų, kad būtų galima geriau reaguoti į nuolat besikeičiančios šiuolaikinės visuomenės iššūkius, – pastebi arkivyskupas G. Grušas. – Tačiau negalima pamiršti pirminės Tarybos nuostatos, kuri prašė vyskupų jungtis į tinklus, dirbti kartu, būti vieningo žemyno išraiška.“
Kalbėdamas apie iššūkius Europos Bažnyčioms ir jų bendruomenėms, Vilniaus arkivyskupas visų pirma paminėjo du karo židinius, Gazos ruože ir Ukrainoje, pabrėždamas teisingos taikos būtinybę. Europos Bažnyčios toliau susiduria su seksualinių išnaudojimų krize – ataskaitos parengtos ir paskelbtos Šveicarijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje. „Griežtai smerkiame bet kokį piktnaudžiavimą ir prašome aukų atleidimo“, – pabrėžia CCEE pirmininkas, užtikrindamas, kad toliau bus einama susitaikymo keliu. Guodžia žinojimas, kad išnaudojimai nėra tikrasis Bažnyčios veidas, o daugybė dvasininkų, vienuolių ir tikinčiųjų kasdien dosniai tarnauja kitiems.
Bendras iššūkis visuomenei ir Bažnyčiai yra dirbtinio intelekto technologijos, keliančios susižavėjimą, bet taip pat ir rizikas etinėje, socialinėje ir komunikacijos srityse.
Daug tarptautinių ataskaitų rodo, jog krikščionybė tapo labiausiai persekiojama religija pasaulyje. Lapkričio 16 d. paskelbtoje Netolerancijos ir diskriminacijos krikščionių Europoje atžvilgiu observatorijos pranešime ataskaitoje nurodoma, jog 2022 metais 30 skirtingų Europos šalių užfiksuoti 748 prieš krikščionis nukreiptos diskriminacijos atvejai. Tai gerokai daugiau lyginant su 2021 m. užfiksuotais 519 atvejų.
Vilniaus arkivyskupas taip pat apžvelgė iššūkius, kurie susiję su gyvenimo ir gyvybės klausimais. Neseniai plačiai nuskambėjusioje istorijoje istorijoje Jungtinėje Karalystėje sergančios mergaitės gyvenimo ir mirties klausimą sprendė teisėjas, stiprėja spaudimas užtikrinti tariamą aborto teisę, o Prancūzijoje siūloma tai įrašyti į Konstituciją, Portugalijoje įteisinta eutanazija, o Olandijoje leista eutanazuoti jaunesnius nei 12 metų vaikus. Atrodo, kad Europos tendencijos gana aiškiai ir vis labiau krypsta nuo gyvybės kultūros į mirties kultūrą. Todėl popiežius Pranciškus kalba apie naujos gyvybės kultūros vystymą, kad Europa veiktų, kaip gerasis samarietis kenčiančių ir stokojančių atžvilgiu.
„Susiduriame su dideliais iššūkiais, kuriuos turime spręsti kartu, vadovaudamiesi europietiška ir krikščioniška dvasia, kuri, atrodo, per ilgai buvo tapusi nacionalinių interesų grobiu. Ekumeninis kelias ir darbas su seseriškomis Bažnyčiomis šiame kelyje bus labai svarbus. Šiandien labiau nei bet kada esame įsitikinę, kad krikščioniškoji vizija iš tiesų gali prisidėti prie tikros meilės civilizacijos kūrimo“, – pastebima Vilniaus arkivyskupo G. Grušo įvadiniame Europos žemyno vyskupų plenarinės sesijos pranešime.
