Šeštajame pastoraciniame laiške apie vyrų dvasingumą amerikiečių maronitų vyskupas Gregory Mansouras (Gregoris Mansūras) pažymi, kokios tėvystės tikimasi iš visų vyrų: biologinės, prigimtinės ar dvasinės.
Spalio 12 d. paskelbtame laiške, pavadintame „Dievo vyras yra vyras dėl kitų”, dvasininkas teigia, kad mūsų kultūroje esama „kai kurių nerimą keliančių tendencijų”, „kenkiančių vyriškumui, prisidengiant praeities šlovinimu ar pernelyg dideliu rėmimusi patriarchalinėmis struktūromis”.
G. Mansouras pažymi, kad „pernelyg daug šalies namų neturi tėvų”, ir jaučiamas įkvepiančio vyriškumo pavyzdžio poreikis, nes daugelis jaunų vyrų auga negaudami veiksmingų patarimų, kaip jiems reikėtų išgyventi savo vyriškąją tapatybę.
Išreiškęs troškimą savo laišku „pasiekti vyrų širdis”, jis priduria, kad būtų „dėkingas, jei šis pastoracinis laiškas pamaitintų ir moteris bei jaunimą, nes daug kas jame gali būti naudinga visiems, besidomintiems dvasiniu gyvenimu”.
Vyskupai dažnai išleidžia pastoracinius laiškus savo vyskupijų nariams apie tam tikrą tikėjimo aspektą, siekdami nukreipti tikinčiuosius. Šio dvasininko laiške gvildenama daugybė temų, pradedant vyro laikysena žmonos ir vaikų atžvilgiu, kontracepcijos ir pornografijos vartojimas, savęs įvaldymo ir maldos gyvenime būtinybė ir vyrų, nepriklausomai nuo jų dabartinio gyvenimo būdo, pašaukimas į tėvystę.
Šiandien didžiausias poreikis yra vyrų, gyvenančių senoviniu būdu, „to trokšta moterys ir vaikai – to trokšta ir daugelis pačių vyrų”, rašo JAV dvasininkas.
Didelę dalį vyrų dvasingumo galima atrasti apmąstant Jėzų kaip „žmogų dėl kitų”, teigiama laiške, kuriame cituojama Jono evangelija, kai Jėzus plauna kojas savo mokiniams. Pabrėžiama, kad Jėzus ypač vyrus mokė apie tarnaujančią kitiems lyderystę. Kristus tarnystę padarė „savo privilegijuotu keliu”, – rašo G. Mansouras, pridurdamas, kad „atpirkimo kelias turėtų apimti savęs valdymą, o ne dominavimą kitų atžvilgiu”.
Vyrai ir moterys turi vienodą orumą, taip pat laiške pažymi vyskupas, nurodydamas Jėzaus pokalbį su fariziejais apie santuoką ir skyrybas.
Jis rašo, kad Kristus „paneigė to meto religinius vadovus, kurie pateisino skyrybas, paminėdamas, kad Mozė leido vyrui išsiskirti su žmona dėl bet kokios priežasties”. Jėzus atsakė pareikšdamas, „kad nuo pat pradžių Dievas norėjo, jog to, ką Dievas sujungė, joks žmogus neišskirtų”, priminė jis, pridurdamas, kad jo naujasis įsakymas „sugriovė visas ankstesnes vyrų dominavimo santuokoje teises”.
„Pažymėtina, kad Jėzus kalbėjo tik vyrams, nes moterys neturėjo Mozės suteiktos „teisės” išsiskirti su vyru. Taigi Jėzus nurodė, kad moteris ir vyras iš prigimties ir pagal Kūrėjo sumanymą yra vienodai svarbūs ir orūs”, – rašė jis.
Pažymėdamas, kad vyrai ir moterys gali dovanoti save vienas kitam seksualinio susiliejimo metu, dvasininkas pastebėjo, kad „vyras ir moteris turi išsiugdyti savyje dorybes, būtinas tam, kad galėtų būti vienas kitam ištikimi”. Skaistumas nurodo seksualinį artumą „tinkamai išreikšti ištikimybe, meile ir abipuse pagarba”, o „vyras papildo moterį, o moteris papildo vyrą, nes dvi pusės sudaro visumą”.
„Mes galime lengvai tapti savo troškimų, aistrų, prievartos, priklausomybių ir užgaidų vergais. Pornografija, masturbacija ir seksualinis palaidumas visada yra nuodėmės, kaip ir seksualinis priekabiavimas ar tiesiog priekabiavimas”, – pažymi jis.
JAV maronitų vyskupas pastebi, kad jei žmogus įsivelia į kurią nors iš šių nuodėmių ar nusikaltimų, „jis turėtų greitai atgailauti dėl jų ir „bėgti” nuo jų. Jo nuomone, kad kai kuriais atvejais gali prireikti profesionalios pagalbos.
„Mes visi turėtume stengtis atsikratyti tokių blogybių, kad mūsų kultūra ir mes patys taptume šventesni, tyresni ir pagarbesni, ypač dėl moterų, mergaičių ir berniukų”, – pažymi jis.
Dvasininkas pareiškė, kad vienas iš būdų, kaip skaistumas gali būti naudojamas santuokoje, yra natūralus šeimos planavimas – natūralaus moters ciklo stebėjimo metodas, kuris gali padėti poroms pastoti arba išvengti nėštumo.
„Jei pora dėl rimtų priežasčių maldoje pripažįsta, kad reikia išlaikyti laiko tarpą tarp vaikų, jie neturėtų griebtis kontracepcijos, bet kartu dirbti, kad pasiektų sveiką laiko tarpą tarp vaikų tyru ir natūraliu Dievo duotu būdu”, – mano jis.
Kalbėdamas apie vaikus, G. Mansouras sako, kad Dievas nori, jog „šie mažyliai” ateitų į pasaulį santuokos sandoros kontekste.
„Vaikas turi teisę ateiti į pasaulį per tokią santuokinę meilę, apkabinimą, papildomumą ir įsipareigojimą, kai motina ir tėvas abipusiškai pasižada mylėti ir rūpintis vaiku bei vienas kitu stabiliuose ir nuolatiniuose santykiuose”, – rašo jis savo laiške.
Atkreipęs dėmesį į vienišus ir celibate gyvenančius vyrus, G. Mansouras teigia, kad šios vyrų grupės taip pat yra kviečiamos gyventi skaistų gyvenimą ir išsižadėti savęs. Jis cituoja popiežių Joną Paulių II, kuris kalbėjo apie „santuokinę kūno prasmę”, ir pridūrė, kad tie, kurie dėl karalystės atsisako santuokos, gali gyventi „dvasinėje sąjungoje” su Dievu.
„Ši dovana, atkartojant skaistų ir celibato besilaikantį Kristų, priklauso nuo bendrystės su Dievu ir ją pagilina, išlaisvina žmogų, kad jis galėtų priimti intensyvią ir gyvybę teikiančią meilę kitiems”, – priduria jis.
