Seimas ketvirtadienį Laisvės premijas skyrė Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui (EP).
Už tokį sprendimą balsavo 97 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, 13 politikų susilaikė.
Pagal įstatymą, Laisvės premijos laureatai gauna Laisvės statulėlę ir 5 tūkst. eurų premiją.
Pateikdama siūlymą dėl Laisvės premijos skyrimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad premija P. Plumpai skiriama už nuopelnus kovojant dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Tuo metu Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.
Europos Parlamentas dar 1983 metais priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Baltijos šalių okupaciją, bei po to sekusį Lietuvos nepriklausomybės siekių palaikymą. Be to, kitąmet Lietuva minės įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pernai Laisvės premijos laureatu pripažintas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anksčiau šia premija apdovanoti Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.
Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.
Nenuilstantis kovotojas
Petras Plumpa gimė 1939 m. Rokiškio rajone, Ratkūnų kaime. Nuo vaikystės matė pasipriešinimą okupantams, partizaninę kovą, kurioje dalyvavo jo vyresnieji broliai. Mokykloje savo poziciją į okupacinę valdžią reiškė, su kitais leidęs laikraštėlį „Laisvės balsas“, platinęs atsišaukimus.
1957 m. su bendraminčiais P. Plumpa įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, o 1958 m. vasario 16 d. ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos vėliavą. Už antisovietinę veiklą buvo KGB suimtas, dukart nuteistas septyneriems ir aštuoneriems metams; kalėjo Mordovijos, Permės sričių lageriuose, Čistopolio kalėjime. Viena svarbiausių P. Plumpos disidentinių veiklų buvo nelegalios literatūros dauginimas ir platinimas, taip pat bendradarbiavimas su rusų disidentų spauda, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
Lemtingą vaidmenį P. Plumpa atliko Lietuvos katalikų memorandumo su 17 000 parašų istorijoje, 1972 m. memorandumą per rusų disidentus perdavęs Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui K. Waldheimui.
P. Plumpa 1992 metais ėjo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas, 1993–2001 metais buvo Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.
Jis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 1999 metais ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu 2000 metais.
Šiuo metu spaudai jau baigiama rengti Petro Plumpos knyga „Kelionė į gyvenimą“.
Atsiminimų knyga
Knyga „Kelionė į gyvenimą“ pradedama paties P. Plumpos atsiminimais, kuriuose autorius santūriai, glaustu stiliumi pasakoja savo istoriją. Skaitytojui prieš akis iškyla vaikystėje matytos partizaninės kovos atspindžiai, čia pat prie gimtosios sodybos įrengti jų bunkeriai, vyresniųjų brolių įsitraukimas į kovą.
Išsamiau aprašomi vėlesnieji dešimtmečiai, kai kuriasi bendraminčių organizacijos, ieškoma būdų išreikšti savo poziciją okupantų atžvilgiu, gimsta pasipriešinimo planai. Su nemaža ironija autorius aprašo KGB sekimo būdus, atskleidžia, kaip tekdavo slėptis ar atsiplėšti nuo seklių. Vertingi gyvenimo lageriuose atsiminimai, pasakojantys apie praturtinusias pažinties su ten kalėjusiais kunigais patirtis, ten gimusį autentišką ir gyvą tikėjimą.
Tikėjimui stiprinti reikėjo jį geriau pažinti. Tačiau kadangi lageryje teologinės literatūros, savaime suprantama, nebuvo, buvo nelengva ir sužinoti oficialią Bažnyčios poziciją įvairiais klausimais. „Tad teko naudotis aplinkiniu keliu: ieškoti Bažnyčios citatų ateistiniuose raštuose, kurių lagerio bibliotekoje visada buvo“ – rašo P. Plumpa.
Lageriuose skaitytos mintys, keliami klausimai, mąstymai apie žmogaus gyvenimo prasmę, sukurta „atspindžio teologija“ atsispindi P. Plumpos esė „Lemtingi žingsniai į gyvenimą“, kuri taip pat bus publikuojama knygoje. Ją papildys ir Lietuvos žiniasklaidoje publikuoti P. Plumpos tekstai įvairiomis aktualiomis tikėjimo ar visuomenės gyvenimo temomis.
Trečiąją knygos dalį sudarys pasakojimas apie Petro Plumpos suėmimą ir teismą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ byloje. 1973 m. lapkričio 19 dieną prasidėjo kratos ir galimų „Kronikos“ leidėjų areštai, pasibaigę teismo nuosprendžiu 1974-ųjų Kūčių dieną. Dokumentinį pasakojimą papildys faksimilinė bylos medžiaga – suėmimo raštai, apklausų protokolai, teismo medžiaga.
P. Plumpos knygos leidėjas – šiais metais įsteigtas Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas Donum leidžia naują knygų seriją „Pergalės ženklas“, kuri skirta 1940–1990 m. Lietuvos istorijai ir Nepriklausomybės kovoms atminti. Knygų serijos tikslas – pristatyti ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo dalyvius, kurie visomis išgalėmis kovojo prieš totalitarinio blogio apraiškas ir siekė atkurti Lietuvos laisvę. Pirmasis jau pasirodęs šios serijos leidinys – Laisvės premijos laureatės, disidentės sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės knyga „Skubėkime daryti gera“. Knygą galima įsigyti knygynuose ir internetinėse parduotuvėse, taip pat skaityti visose Lietuvos viešosiose bibliotekose.
Fondo tikslas – ne tik leisti knygų seriją, bet ir pristatyti leidinius plačiajai visuomenei, todėl planuojama rengti viešus pristatymus ir kaskart dovanoti 1300 egz. knygų Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir 800 egz. Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų bibliotekoms (pagal LR Kultūros ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą poreikį), platinti jas Lietuvos knygynuose.
“Šios knygos yra svarbus ir vertingas istorijos šaltinis jaunajai kartai, gimusiai kartu su atkuriama Lietuvos Nepriklausomybe arba vėliau ir nepažinusiai sovietinės okupacijos laikų. Tačiau perprasti istoriją galime tik ją pažinę. Istorinių įvykių pamokos, tampančios vienaip ar kitaip (at)pažįstamomis šiomis dienomis, lavina kritinį mąstymą, ugdo sąmoningą ir socialiai atsakingą, pilietišką asmenybę”, – sakoma fondo pranešime spaudai.
