Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Balsavimas dėl jo vyks gruodžio 5-ąją.
„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę – tai žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas bei investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Vyriausybės trečiadienį patvirtintą kiek patikslintą projektą.
Pasak jos, tam tikri poreikiai tenkinami „didesnio valstybės skolinimosi sąskaita“.
„Sąžiningai įvertinus turimas galimybes patobulintame projekte papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, papildomai biudžete numatyta lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams: „Kadangi dalis socialinių darbuotojų darbo užmokestį gauna ne tiesiogiai (…), bet per paslaugų pirkimą, per įkainį, tokiu atveju siūloma padidinti būtent to įkainio didinimą, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams“.
Siūloma didinti darbo užmokesčio fondą bausmių vykdymo sistemos medikams. Pasak ministrės, pasirašyta kolektyvinė sutartis su visais medikais, tačiau nebuvo tinkamai įvertintas medikų, dirbančių įkalinimo įstaigose, darbo užmokesčio fondas.
G. Skaistės teigimu, papildomai biudžete numatyta lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams
Švietimo susitarimui įgyvendinti numatoma 390,7 mln. eurų. G. Skaistė pabrėžė, kad numatyta ir skolinimosi galimybė, jeigu vidutinis mokytojų darbo užmokestis augs sparčiau nei planuojama.
Neformaliajam vaikų švietimui siūloma skirti papildomai 3 mln. eurų – iš viso šiai sričiai skiriama 20 mln. eurų.
„Neformalusis vaikų švietimas visgi yra savarankiška savivaldybių funkcija, bet tam, kad būtų galima pritraukti daugiau vaikų į būrelius, visgi siūloma šią sumą padidinti“, – teigė G. Skaistė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės manymu, paskutinis kitų metų biudžeto projekto variantas yra „neginčijamai geresnė perspektyva ir alternatyva tikimybei turėti 1/12-ąją“.
„Balsas prieš (biudžetą – BNS) reikš, kad nesutinkama vykdyti politinių susitarimų tiek gynybos, tie švietimo srityse, (…) balsas prieš bus ne valdančiųjų baudimas, bet blogesnio gyvenimo linkėjimas Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo M. Lingė.
Biudžeto laiku nepatvirtinus, mėnesio asignavimai negali viršyti 1/12 praėjusių metų asignavimų.
Patikslinus biudžetą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų.
Dėl to biudžeto deficitas padidėjo nuo 2,9 iki 3 proc. – tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima.
Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė keliams papildomai skirti 157 mln. eurų.
