Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako nematanti pagrindo keisti valdančiųjų konservatorių bendradarbiavimo su nuteistu Liberalų sąjūdžiu.
„Nematau pagrindo kažką keisti, o jeigu opozicija mano, kad ji gali kažką inicijuoti, aišku, jie gali inicijuoti, tai yra jų teisė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Taip ji sureagavo opozicijai pasiūlius trečiadienį nuteisto Liberalų sąjūdžio vadovei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasitikrinti, ar ji turi Seimo pasitikėjimą.
„Aš manau, kad inicijuoti turėtų pati valdančioji koalicija ir pati didžiausia koaliciją sudaranti partija, nes jų standartai keliami turbūt tikrai Liberalų sąjūdis nebeatitinka jiems. Matyt, tokia diskusija bus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.
Pati Seimo pirmininkė sako nematanti poreikio atsistatydinti iš pareigų.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų
„Aišku, kad teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet man atrodo svarbu atskirti Liberalų partijos istoriją nuo Darbo partijos frakcijos“, – teigė ji, pridurdama, kad Darbo partija anksčiau „niekada nepritaikė sau rekolekcijų.“
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas ketvirtadienį pranešė Seimo paprašęs laikinai stabdyti darbą ir pridūrė manantis, kad tiek Seimo vadovė, tiek vicepirmininkas, „darbietis“ Andrius Mazuronis turėtų „atsiriboti nuo partijos, stabdyti galbūt narystes šiose partijose“.
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad D. Gaižausko pasiūlymai „skamba visiškai kitaip negu teismo nuosprendis.“
„Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs dėl kitų nuteistų asmenų draudimo kandidatuoti, dalyvauti politikoje. Liberalų sąjūdžio atžvilgiu sankcijoje apie tai nėra nieko pasakyta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.
E. Gentvilas sakė manantis, kad nuteisus Liberalų sąjūdį, partija turi atlaikyti, dalyvauti rinkimuose, o iš rinkėjų tikisi supratingumo.
„Aš traktuoju, kad visi pabandys pašokti ant mūsų nelaimės, ką darysi“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis taip pat kartojo, kad Seimo pirmininkė niekaip nėra susijusi su šia politinės korupcijos byla.
Anot Laisvės frakcijos Seime seniūno Vytauto Mitalo, po teismo sprendimo yra „mestas didelis akmuo dviejų politinių partijų ir Seimo reputacijai.“
„Jeigu iš tikrųjų matys Liberalų sąjūdis, kad reikės kažkokių pasikeitimų, pakeitimų, tai aš manau, kad jie mus apie tai informuos“, – tvirtino jis ir pridūrė manantis, kad tolesni sprendimai priklausys nuo pačios partijos norų.
Laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.
Vilniaus apygardos teismas kaltinamuosius šioje byloje pernai buvo išteisinęs.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
