Gabrielius Landsbergis privalo trauktis iš užsienio reikalų ministro posto dėl klaidų, pakenkusių visai Lietuvai. Jo dėka Lietuva vienintelė Europoje pradėjo politinį ir ekonominį karą su Kinija. Dabar G. Landsbergis gėdingai kapituliavo ir pripažino – tai ką visada sakiau.
Lietuvai galioja tarptautinės sutartys ir jomis pripažįstama vienos Kinijos politika. Juk dar 1991 m. buvo pasirašyta tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Kinijos, kurioje pripažįstama vienos Kinijos politika, pagal kurią Taivanas yra sudėtinė Kinijos Liaudies Respublikos dalis. Tad taivaniečių atstovybės atidarymas Vilniuje „Taivano“ pavadinimu buvo stiprus nusižengimas šiai sutarčiai.
Kodėl nesekame savo strateginio partnerio JAV ar tokių šalių kaip Slovėnija pavyzdžiu? Ar gali tokia maža valstybė kaip Lietuva, neturinti resursų, dalyvauti politiniame ir ekonominiame kare su Kinija. Net tokie žinomi tarptautiniai žiniasklaidos leidiniai kaip „The New York Times“ ar „Politico“ labai kritiškai vertino Lietuvos pasirinktą politiką Kinijos atžvilgiu.
Nereikia pamiršti, kad mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda yra pasakęs, kad Taivano atstovybės pavadinime pasirinkti naudoti žodį „Taivanas“ buvo klaida ir veiksmas, kurio su juo niekas nederino.
Lietuva staigiai dramatiškai keičia kursą santykiuose su Kinija, o G. Landsbergis išsisukinėja
Gal G. Landsbergis paklausė mano ir ekspertų kritikos ir suprato, kad reikia taikytis su Kinija?Abejotina, bet bėda ta, kad jau vėlu ir Kinija daug metų prisimena tokius, „didžiavalstybininkus drakonų nugalėtojus”, o kentėti už jų tariamus žygdarbius ir garsias pagyras turės visa Lietuva mažiausiai dešimtmetį! Ar atrodo normalu, kai po metų keiti savo užsienio politiką 180 laipsnių kampu, prisimeni Kiniją, bei iškart nusprendi mesti santykius su Taivanu per „bortą“. Azijos kultūrose permainos greitai nevyksta.
Nepamirškime, kad dar visai neseniai G. Landsbergis kartu su žymiais savo „karvedžiais” Matu Maldeikiu ir Žygimantu Pavilioniu atvirai skelbėsi nugalėję Kinijos „drakoną” ir užmezgę išskirtinius ryšius su Taivanu.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen oficialaus vizito metu lankėsi Taivane vos prieš kelias savaites. Kinija buvo apkaltinta visokiu pasaulio blogiu, paskelbta prieše ir grėsme nacionaliniam saugumui, o dabar jau planuojama atnaujinti su ja ryšius. Trisdešimt penki Seimo nariai, tarp kurių buvau ir aš, drįsę viešai kvestionuoti Kinijos statusą ir kreiptis į Konstitucinį teismą vos prieš mėnesį buvo pavadinti didžiausiais nusikaltėliais ir jiems buvo grasinta apkaltomis.
G. Landsbergis nemirksėdamas dabar viešai teigia, kad Taivano atstovybės atidaryme nematė problemos ir tai nebuvo diplomatinių santykių užmezgimas.
G. Landsbergis nemirksėdamas dabar viešai teigia, kad Taivano atstovybės atidaryme nematė problemos ir tai nebuvo diplomatinių santykių užmezgimas: „Mes primygtinai teigėme, kad tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, tai nėra vienos Kinijos politikos atsisakymas. Tai tiesiog teisės suteikimas Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems. Kinijos Liaudies Respublika turi teisę pasirinkti, kaip jie vadina savo atstovybę. Taivanas turi teisę pasirinkti pavadinimą. Tokia yra principinė Lietuvos pozicija.“ Ar tai išsilavinimo spragos pas G. Landsbergį už kurio mokslus ir eksperimentus dabar turi susimokėti visa Lietuva?
Kodėl dabar jau bijoma toliau plėtoti Lietuvos santykius su Taivanu ir sugrįžta atmintis?
Ar ne absurdiškai atrodo, kai Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu atvyksta į Lietuvą oficialaus vizito, tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras jau nenori su juo susitikti. G. Landsbergio teigimu šis susitikimas su Taivano užsienio reikalų ministru jau būtų prieštaravęs vienos Kinijos politikai.
Cituoju G. Landsbergį: „Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius. Ir lygiai taip pat nėra iš valstybės, su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai. Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu, nematome tam dabar reikalo, galimybės, tokia ir mūsų partnerių pozicija. Ir tokia yra nuosekli mūsų pozicija.“ G. Landsbergis dar pridūrė, kad vienos Kinijos politiką nusistato kiekviena valstybė pagal save: „Mes turime adekvačius rėmus, kuriuose mes tą politiką formuojame.“
Matome, tikrai pavydėtiną užsienio politikos „nuoseklumą”, kurį atkakliai gina net pati Ingrida Šimonytė. Politologo Mariaus Laurinavičiaus teigimu Lietuva neturi aiškios vizijos santykiuose su Taivanu ir sėkmingai griauna tai kas iki šiol buvo sukurta. Pavyzdžiui, Vokietija, kuriai santykiai su Kinija yra gyvybiškai svarbūs, jau surengė du oficialius ministrų susitikimus su Taivano ministrais.
Tuo tarpu Lietuvoje bijoma susitikti, nors drąsos atidaryti Taivano atstovybę užteko. Tad keista situacija gaunasi, neturime normalių santykių su Kinija, tačiau greitai sugriausime santykius ir su Taivanu. Tikra diplomatijos „pergalė“ Lietuvai bei G. Landsbergiui. Gal vis tik G. Landsbergis su savo „karvedžiais” gavo nurodymų keisti sugedusią plokštelę iš JAV Džo Bideno administracijos? Juk San Franciske kaip tik vyko JAV prezidento susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Politinio ir ekonominio karo su Kinija kaina Lietuvai
Lietuvos ekonomika jau susimokėjo už G. Landsbergio mokslus ir eksperimentus – prarado šimtus milijonų eurų dėl sugadintų santykių su Kinija.Mainais iš Taivano Lietuva negavo beveik nieko. Ar užsienio politika G. Landsbergiui atrodo kaip vaikų žaidimų aikštelė, kur elgiesi kaip mažas aikštingas vaikas?
Reikia pastebėti, kad realios rinkos Taivane Lietuvos įmonės iki šiol neturi… Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenis 2022 m. Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 27,87 mln. Eur, kai tuo tarpu Lietuvos eksportas į Kiniją siekė 99,6 mln. Eur. Nereikia pamiršti, kad dar 2021 m. Lietuva eksportavo į Kiniją prekių už 227,8 mln. Eur, o 2020 m. kai nebuvo jokio konflikto net už 350 mln. Eur. Matome eksporto sumažėjimą daugiau nei 3,5 karto! Ar ketvirčio milijardo eurų eksporto praradimas kasmet yra pateisinamas mažai Lietuvai su silpna ekonomika?
Nagrinėjant Taivano tiesiogines investicijas Lietuvoje, matome kad 2022 m. jos siekė vos 0,14 mln. Eur (100-oji vieta pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje). Kai tuo tarpu Kinijos tiesioginės investicijos Lietuvoje buvo šimtus kartų didesnės ir siekė 40,69 mln. Eur (32-a vieta pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje).
Lietuvos tiesioginių investicijų į Taivaną 2022 m. nebuvo, o Lietuvos tiesioginės investicijos Kinijoje siekė 39,78 mln. Eur. Kinijos svarba importo prasme dar didesnė, importas iš Kinijos į Lietuvą 2022 m. siekė 1,99 mlrd. Eur (10-a pagal svarbą importo partnerė), kai importas iš Taivano siekė 139,77 mln. Eur (33-ias pagal svarbą importo partneris).
2022 metai buvo rekordiniai importo prasme iš Kinijos, tik tos prekės į Lietuvą nebeatkeliavo tiesiogiai, kaip anksčiau. Jos atkeliavo ratu per kitas šalis, Belgiją, Vokietiją ar Suomiją, kas lėmė 7-10 procentų didesnes sąnaudas Lietuvos vartotojams.
Ar išdrįs G. Landsbergis trauktis, viešai pripažinti savo klaidas bei prisiimti atsakomybę?
G. Landsbergio kovos broliai Ž. Pavilionis ir M. Maldeikis palaiko jį ir viešai vis dar teigia, kad Lietuva nekeičia savo strateginio kurso.Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, besigiriantis esąs Kubos mafijos atstovu, viešai paskelbė: „Kaip kažkada senelis iškovojo laisvai gyventi be Rusijos komunistų, taip Gabrielius iškovojo tą teisę laisvai, nevaržomai vystyti ekonominius, politinius ir kitokius santykius su ne komunistais jau Indijos ir Ramiojo vandenyno baseine. Mes nugalėjome tą „drakoną“.
Kaip kažkada senelis iškovojo laisvai gyventi be Rusijos komunistų, taip Gabrielius iškovojo tą teisę laisvai, nevaržomai vystyti ekonominius, politinius ir kitokius santykius su ne komunistais jau Indijos ir Ramiojo vandenyno baseine. Mes nugalėjome tą „drakoną“.
Jam pritaria jo ištikimas adjutantas M. Maldeikis: „Lygiai tas pats, kodėl Nepriklausomybės aušroje, kodėl mes darėme taip, o kitos valstybės darė kitaip. Tai mūsų kraujyje, mes esame didžiavalstybininkai!<…> Lietuva nekeičia savo strategijos, mes niekur nenusileidinėjame, nes mes nieko blogo nepadarėm“.
Kiek dar galima taip viešai meluoti Lietuvos žmonėms į akis, kai visi aiškiai mato ir supranta situaciją? Tik ar užteks užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui drąsos pačiam atsistatydinti?Klausiau to jo atvirai prie žurnalistų Seime, bet jis reikšmingai tylėjo ir man nustebęs nieko neatsakė… Juk toks ministras, kuris yra nekompetentingas, blaškosi, nesilaiko tarptautinių sutarčių bei elementaraus diplomatijos etiketo, tikrai negali eiti savo pareigų. Taip būtų kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Jau atėjo metas pripažinti savo padarytas klaidas viešai!
Liberalkonservatoriai yra labai užimti kurdami savo diktatūrą Lietuvoje ir marindami apkaltomis politinius priešus Seime. Jie visada moka pakelti katinui uodegą patys, jaučiasi ar apsimeta neklystantys, tad klaidų pripažinimas nepatenka į jų veikimo politikoje taisykles…
Nuorodos į straipsnius tarptautiniuose leidiniuose, kurie rašo apie Lietuvos santykius su Kinija iš kritinio požiūrio taško:
