Ayaan Hirsi Ali, buvusi musulmonė ir garsi islamo kritikė, atskleidė savo atsivertimą į krikščionybę, aprašydama savo kelionę „UnHerd) nuo islamo prie ateizmo ir galiausiai prie krikščionybės, praneša „Christian Post”.
„Ateizmas negali mūsų paruošti civilizaciniam karui”, – teigia A. Hirsi Ali savo savaitgalio esė, pavadinimu „Kodėl dabar esu krikščionė”.
Moteris, žinoma dėl savo bestseleriais tapusių knygų ir atvirų pažiūrų, pasakoja, kad susipažinimas su 1927 m. Bertrando Russello paskaita „Kodėl aš nesu krikščionis” atvedė ją į ateizmą, suteikusį paguodą ir pabėgimą nuo religinės doktrinos įvarytos baimės. Ji pastebėjo, kad B. Russello požiūris į religiją, kurios šaknys glūdi baimėje, sutampa su jos pačios patirtimi.
„Skaitydama šią paskaitą negalvojau, kad vieną dieną, praėjus beveik šimtmečiui po to, kai jis ją skaitė Nacionalinės pasaulietinės draugijos Pietų Londono filiale, būsiu priversta parašyti esė visiškai priešingu pavadinimu”, – pasakojo krikščionė, kilusi iš Somalio, bei išgyvenusi lytinių organų žalojimą ir nuolatinius grasinimus susidoroti.
36 metų politikė, kovojusi už musulmonų moterų teises, išgarsėjo 2004 metais, kai islamistų kovotojas nužudė Theo van Goghą (Teo van Gogą), keli mėnesiai iki nužudymo pagal jos scenarijų sukūrusį filmą pavadinimu „Paklusnumas” (Submission). Jame pasakojama apie smurtą prieš moteris musulmonų visuomenėje.
Filmas papiktino daugelį musulmonų, o po jo kūrėjo nužudymo A. Hirsi Ali ėmė slapstytis, nes sulaukė grasinimų. Nuo to laiko moteris gyvena lydima apsaugininkų.
„Jei reikia, galiu priimti grasinimus mirtimi, iškeldinimą, daugybę išpuolių prieš mano asmenį, bet negaliu pakelti minties apie olandų pilietybės praradimą” – „The New York Times” tuomet sakė A. Hirsi Ali.
Hirsi Ali iš pradžių nusivylė islamu po Rugsėjo 11-osios teroro aktų, kai suabejojo išpuolių pateisinimu islamo vardu.
Paauglystėje Nairobyje jai darė įtaką Musulmonų brolija, kuri jai įskiepijo griežtą islamo interpretaciją.
To laikotarpiu ji griežtai laikėsi religinių papročių ir giliai įsišaknijusios paniekos nemusulmonams, ypač žydams.
Tačiau vėliau moteris susidūrė su ateizmu per tokius veikėjus kaip Christopheris Hitchensas (Kristoferis Hitčensas) ir Richardas Dawkinsas (Ričardas Dokinsas), o tai buvo ryškus kontrastas jos ankstesniems įsitikinimams.
A. Hirsi Ali savo atsigręžimą į krikščionybę sieja su platesniu susirūpinimu dėl Vakarų civilizacijai kylančių iššūkių. Ji nurodo autoritarinių režimų, pasaulinio islamizmo ir „pabudimo” ideologijos keliamas grėsmes, kurios paskatino ieškoti vienijančios jėgos. Krikščionybė, jos manymu, yra vertybių ir tradicijų, ginančių žmogaus gyvybę, laisvę ir orumą, pagrindas, ir priešinasi susiskaldymui, kurį ji sieja su ateizmu.
Reaguodamas į moters krikščioniškojo tikėjimo priėmimą, konservatyvus krikščionių filosofas rašė: „Prieš du dešimtmečius, paveikta Bertrando Russello raštų, ji tapo ateiste. Ji manė, kad ateizmas yra protingas ir rafinuotas – juo neva tiki tikrai protingi žmonės („šviesuoliai”, kaip Danielis Dennetas gėdingai pavadino save ir savo bendraminčius netikėlius). Tai buvo kelias į racionalumo ir pilietinės laisvės pasaulį. Aktyvistė nėra pirmoji, kuri nuėjo šiuo klaidingu keliu. Dabar ji mato, kad jis iš tiesų klaidingas ir kad yra, jei galiu pacituoti Šventąjį Raštą, „geresnis kelias”.
A. Hirsi Ali krikščionybės priėmimą taip pat lėmė asmeninės dvasinės paguodos ir gyvenimo prasmės paieškos.
Aktyvistė kritikuoja ateizmą dėl to, kad jis palieka „Dievo tuštumą”, kuri, jos manymu, lėmė iracionalių ideologijų atsiradimą ir Vakarų vertybių eroziją. Ji teigia, kad krikščionybė pateikia vienijančią istoriją ir pamatinius tekstus, panašius į islamo, kurie gali įtraukti ir sutelkti žmones.
2015 m. kalbėdama Nacionaliniame spaudos klube Hirsi Ali pasiūlė penkias islamo religijos pataisas, kurių musulmonai turėtų rimtai imtis, jei tikrai nori taikiai reformuoti savo religiją.
