Nauja tyrimo, kuris pretenduoja tapti didžiausiu JAV per daugiau nei 50 metų atlikta nacionaline katalikų kunigų apklausa, analizė, be kita ko, parodė, kad “progresyviais” save vadinantys kunigai tarp JAV seminarijų absolventų praktiškai “išnyksta”, o didžioji dauguma naujai įšventintųjų save apibūdina kaip konservatyvius ir ortodoksiškus.
Praėjusių metų spalį paskelbta pirmoji apklausos, kurią atliko Amerikos katalikų universiteto Vašingtone tyrimų grupė “The Catholic Project”, dalis parodė, kad, nepaisant palyginti aukšto asmeninės gerovės ir pasitenkinimo lygio tarp visų kunigų, nemaža dalis dvasiškių susiduria su perdegimo, nepasitikėjimo savo vyskupu ir baimės būti neteisingai apkaltintiems netinkamu elgesiu problemomis.
Naujoje lapkričio mėnesio ataskaitoje pastebimos “kelios temos, kurios išryškėjo atidžiau išanalizavus kiekybinius duomenis ir kruopščiai išnagrinėjus kokybinius duomenis, surinktus iš individualių pokalbių su kunigais”. Tyrime buvo naudojami 3516 kunigų iš 191 JAV vyskupijos apklausos atsakymai.
Pažymėtina, kad tyrėjai teigia, jog “liberaliais” ar “progresyviais” save vadinančių kunigų beveik nebeliko jauniausių kunigų kohortose, o tarp įšventintųjų po 2020 m. daugiau nei 80 proc. kunigų save apibūdina kaip konservatyvius ar ortodoksiškus.
Naujoji analizė taip pat parodė, kad vyskupijos dydis turi įtakos tam, kiek kunigas pasitiki savo vyskupu, nes mažesnių vyskupijų kunigai dažniau nei didesnių vyskupijų pasitiki savo ganytoju. Kunigai, kurie save laiko tos pačios ideologinės stovyklos, kaip ir jų vyskupas, šalininkais – tiek politiniu, tiek teologiniu požiūriu – taip pat labiau linkę juo pasitikėti.
Ataskaitoje teigiama, kad duomenys rodo “didelį atotrūkį” tarp vyresnių ir jaunesnių kunigų politinės ir teologinės saviidentifikacijos.
“Paprastai tariant, nuo Vatikano II susirinkimo laikų nuolat mažėjo dalis naujų kunigų, kurie save laikė politiškai “liberaliais” ar teologiškai “pažangiais”, o dabar jų beveik nebeliko”, – teigiama ataskaitoje.
duomenys rodo “didelį atotrūkį” tarp vyresnių ir jaunesnių kunigų politinės ir teologinės saviidentifikacijos.
“Daugiau nei pusė nuo 2010 m. įšventintų kunigų save laiko konservatyviais. Nė vienas apklaustas kunigas, įšventintas po 2020 m., neapibūdino savęs kaip ,labai progresyvaus’.”
Tyrėjai teigė, kad net 85 proc. jauniausios kohortos kunigų save teologiškai apibūdina kaip “konservatyvius/ortodoksus” arba “labai konservatyvius/ortodoksus”, ir tik 14 proc. save apibūdina kaip besilaikančius “vidurio kelio”.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad beveik 70 proc. kunigų, įšventintų septintojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje, save apibūdina kaip šiek tiek arba labai “progresyvius”. Iki 2020 m. taip save apibūdins mažiau nei 5 proc. kunigų.
Pasak tyrėjų, Vatikano II susirinkimas ir 2002 m. atskleista seksualinio išnaudojimo krizė buvo lūžio momentai, o duomenys rodo, kad po Vatikano II susirinkimo kunigai daugiausia pradėjo save laikyti labiau “progresyviais”, o po 2002 m. – labiau “konservatyviais”.
Tyrėjai apklausos dalyvių klausė, kaip jie vertina savo atskaitomybę įvairiems žmonėms ar jų grupėms. Apklaustųjų buvo prašoma įvertinti tokias sąvokas kaip “Dievas”, “popiežius Pranciškus”, “mano vyskupas”, “mano broliai kunigai”, “mano parapijiečiai”, “pasauliečiai” ir “visuomenė”.
Tyrėjai nustatė, kad nuo 2000 m. įšventintų kunigų kohortos 67 proc. kunigų sutinka, jog yra svarbi jų atskaitomybė popiežiui, palyginti su 82 proc. kunigų, įšventintų iki 1980 m. Taip pat 64 proc. jaunesnių nei 45 metų kunigų sutiko, kad yra vertinga jų atskaitomybę popiežiui Pranciškui, palyginti su 82 proc. vyresnių nei 75 metų kunigų.
Ataskaitoje teigiama, kad vyskupijos dydis turi nedidelį poveikį kunigų pasitikėjimui savo vyskupu, o pasitikėjimo lygis JAV vyskupijose svyruoja nuo 100 iki vos 9 procentų. Tyrėjai teigia, kad viena iš priežasčių gali būti ta, jog labai didelių arkivyskupijų kunigams sunkiau asmeniškai pažinti savo vyskupus nei mažesnių vyskupijų kunigams.
Tyrėjai prašė kunigų sutikti, nesutikti arba neatsakyti į teiginį “Asmeniškai patyriau seksualinį priekabiavimą, prievartą ar seksualinį nusižengimą studijų ar seminarijos metu.” Aštuoniasdešimt penki procentai atsakė neigiamai, 9 proc. teigė teigiamai, o 6 proc. sakė, kad nėra tikri arba pageidavo neatsakyti.
Tik 4 proc. kunigų teigiamai atsakė į teiginį “Galvoju apie pasitraukimą iš kunigystės”. Pasak tyrėjų, kai kurie veiksniai, susiję su didesne tikimybe svarstyti apie pasitraukimą, yra tokie: nepasitikėjimas vyskupo vadovavimu, jaunesnis amžius ir tariamas ar tikras emocinės paramos trūkumas.
