Kai kurie Danijos liuteronų vyskupai mano, kad santuokoje galima išbraukti žodžius „vyras” ir „žmona”. Vietoj to žodis „sutuoktinis” būtų teologiškai geriau ir šiuolaikiškiau, teigia jie. Tai kelia susirūpinimą labiau tradicijų besilaikantiems kunigams, rašo „CNE News”.
Danijos Liuteronų Bažnyčioje santuokos laiminimas galėtų būti šiuolaikiškesnis ir teologiškai gražesnis. Tokios nuomonės laikosi Birgitte Kragh Engholm. Ji yra Kopenhagos liuteronų dvasininkė, kuri jau daug metų naudoja homoseksualioms poroms skirtą formą, kuria Liuteronų Bažnyčia dar 2012 m. suteikė galimybę tuoktis.
„Kai turiu poras pokalbiams dėl santuokos, paprastai klausiu, ar jos jau anksčiau matė šią apeigą, ir maždaug viena pora iš 50 jį būna mačiusi. Ir tada pasiūlau naudoti šį [šiuolaikinį, red. past.] ritualą, kuris yra toks teologiškai nepaprastai nuostabus, artimas gyvenimui ir poetiškas”, – pasakoja ji.
B. K. Engholm ne vienintelė taip mano. Antradienį „Kristeligt Dagblad” pranešė, kad Danijos liuteronų vyskupai nori leisti visiems įvesti lyčiai neutralias santuokos apeigas, kurios naudojamos sutuokti homoseksualias poras.
Pasakojama, kad apeigos „keliais aspektais skiriasi nuo tradicinių apeigų”. Vietoj skaitinių apie tai, kad Dievas sukūrė žmogų „kaip vyrą ir moterį”, ir iš Naujojo Testamento, kur Jėzus aiškina, kad vyras turi „palikti savo tėvą ir motiną ir glaustis prie savo žmonos, ir jie taps vienu kūnu”, siūlomi įvairūs alternatyvūs skaitiniai.
Danijos liuteronų vyskupai nori leisti visiems įvesti lyčiai neutralias santuokos apeigas, kurios naudojamos sutuokti homoseksualias poras.
Tačiau, visgi, ne visi kunigai tuo džiaugiasi. „Kristeligt Dagblad” laikraštyje paskelbtame straipsnyje parapijos kunigas Kristofferis Garne atkreipia dėmesį į kitus trūkstamus elementus.
Pasak jo, tai – pagrindiniai elementai. Jis rašo, kad lyčiai neutraliame tekste trūksta rankų uždėjimo jaunavedžiams ir Viešpaties maldos.
„Nėra abejonių, kad rankų uždėjimas su užtarimu yra pagrindinė tradicinių tuoktuvių apeigų dalis, kaip ir Krikšto, Sutvirtinimo ir Sutaikinimo. Čia žodžiais ir veiksmais patvirtinama, kad Dievo malonė ir palaiminimas yra įtraukti į apeiginį veiksmą ir susitarimą, kuriuo yra santuoka.”
“Jei rankų uždėjimas ir Biblijos tekstai taps neprivalomi, – rašo šis dvasininkas, – galime likti su vestuvių apeigomis, kuriose nebus aiškiai pasakyta ir parodyta, kad santuoka remiasi Dievo susitarimu ir neša Dievo Žodį. Tada vestuvės nebėra bažnytinis aktas, o tik civilinis susitarimas, vykdomas bažnyčios patalpoje, apsuptas giesmių ir maldų.”
Tačiau liuteronų dvasininkė B. K. Engholm mano, kad senųjų apeigų būtų galima atsisakyti. Ji teigia, kad daugelis Danijos Liuteronų Bažnyčioje naudojamų apeigų jau šiek tiek pasenusios. „Jos tiesiog tęsiasi, ir jūs nepastebite, kas sakoma. Kai naudoju šią [lyčiai neutralų, red. past.] apeigą, poros akyse jau nuo įžanginių žodžių pasirodo ašaros. Ne todėl, kad jausmai būtų itin svarbūs. Bet tai jiems byloja, kad apeigos paruošia dirvą ir suformuoja pagrindą, kuriame poros meilė yra centre.”
Tačiau vyskupas Peteris Skovas-Jakobsenas įspėja, kad Liuteronų Bažnyčia neturėtų tiesiog atsisakyti apeigų. „Turime aptarti dabartinių apeigų statusą, nes negalima tiesiog atšaukti jų. Todėl tie, kurie mano, kad dabar bus kitos apeigos ir pakeis senąsias, neturėtų nerimauti”, – sako jis laikraščiui „Kristeligt Dagblad”. Pasak jo, kitas Danijos Liuteronų Bažnyčios žingsnis bus aptarti, kaip geriausiai įtraukti abi apeigas į santuokos ceremonijas. „Paprastai kunigas sprendžia, kurią apeigą naudoti, o jei nesutinkate, visada galite susirasti kitą kunigą ar bažnyčią, kuri geriau atitiktų jūsų vestuvių norus.”
Kad šiuo klausimu dar nėra vieningos nuomonės, atrodo, aišku. Juolab kad kita liuteronų dvasininkė, Kristine Krarup Ravn, vėl perspėja dėl P. Skovo-Jakobseno žodžių. Jos teigimu, liturginė įvairovė nebūtinai yra geras dalykas. „Kyla pavojus, kad visuomeninė bažnyčia vis mažiau funkcionuoja kaip vienas atpažįstamas vienetas. Esu visiškai įsitikinusi, kad didžioji dauguma jos bažnyčios narių yra patenkinti vestuvių apeigomis, kuris yra apeigyne, ir jei staiga pradės sklisti pasakojimai, kad galima rinktis kitas, tuomet gali tapti sunku valdyti (situaciją, – red. past.) ir orientuotis.”
Tai ne pirmas kartas, kai Danijoje diskutuojama apie tradicinės santuokos elementus. Kaip „CNE News” pranešė anksčiau, klasikinis „Kol mirtis mus išskirs” buvo kvestionuojamas anksčiau praėjusią vasarą. Būta siūlymų pakeisti šią formuluotę, taip parodant, kad „pora suvokia, jog meilė mus užvaldo iš išorės ir yra nekontroliuojama”.
