Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant gražinti maždaug per 15 metų, prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigia, kad permoką įmonė turėtų grąžinti per metus.
„Per metus“, – LRT radijui pirmadienį teigė J. Neverovičius, paklaustas, per kiek laiko, jo nuomone, reikėtų grąžinti šią skolą.
„Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkis metus, yra ilgas laikotarpis. Galėjo būti svarstomi kiti variantai ir todėl, sakyčiau, kad šitoj šviesoj pats ESO, grupė „Ignitis“, nes ji skolinasi, ji valdo finansus visos grupės, kartu su Finansų ministerija, kuri yra akcijų valdytoja, galėtų apsvarstyti galimybę pakeisti tą laikotarpį, per kurį sugrįžta pinigai vartotojams“, – aiškino prezidento patarėjas.
Vis dėl to, jo nuomone, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią problemą sprendė puikiai – vartotojų naudai, be papildomų išlaidų.
„Tai, kad valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į šitą klausimą, gerai, tai rodo, kad Valstybinė energetikos taryba atlieka savo darbą, nesutiko su pasiūlymu įmonės tuos pinigus padovanoti, reikalavo grąžinti juos vartotojui“, – sakė J. Neverovičius.
„Kaip suprantu, buvo toks variantas, kad „Ignitis“ svarstė eiti ir paduoti į teismą, tai būtume visi susimokėję dar ir teisininkams vienos ir kitos pusės. Aš sakyčiau, kad šitoj vietoj buvo pakankamai civilizuotas sprendimas šito ginčo“, – teigė J. Neverovičius.
VERT pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę sakė, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų – įmonė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.
Renatas Pocius praėjusią savaitę sakė, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų
ESO vadovas ESO vadovas Renaldas Radvila praėjusį penktadienį pareiškė, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas.
Tuo metu R. Pocius tikino, kad reguliuotojo sprendimas įpareigoti ESO grąžinti vartotojams skolą neturi nieko bendra su pakeista metodika.
R. Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą.
Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
D. Kreivys jokio kriminalo nemato, G. Paluckas vadina lupikavimu
Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, tai pat išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą.
„Keičiantis metodikai atsirado (…) tarp ESO ir reguliatoriaus skirtingas požiūris į investicijų sumą. Vėliau buvo tai suderinta. ESO investavo per kitus du metus 800 mln. eurų į tinklą (…), o šitą sumą, kaip sutarta su reguliatoriumi, pagal naują metodiką ją išmoka per tam tikrą laikotarpį“, – praėjusią savaitę Seime sakė D. Kreivys, atsakydamas į parlamentaro Artūro Skardžiaus klausimą.
Jo teigimu, šioje situacijoje „nėra jokio kriminalo“, o Valstybės kontrolė visa tai interpretavo „giliai neįsigilinusi į situaciją“.
Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima „lupikavimu“.
„Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą, – mes sakome, kad tokia praktika, kai surenki pinigus žadėdamas daryti investicijas, bet tų investicijų nepadarai, o pinigus išmoki dividendais, galima ją vadinti įvairiais epitetais, tame tarpe ir lupikavimu“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Anot jo, sprendimas žmonėms sugražinti pinigus per 10 ar 15 metų taip pat yra nesąžiningas.
„Žmonės piktinasi, kad pinigai buvo surinkti iš jų, juos žadama gražinti per 10 metų ir tik tada, kai buvo užduotas klausimas „o tai pala, nuvertėjimas“, buvo pradėta kalbėti apie tam tikras galbūt palūkanas ir panašiai. (…) 40 proc. yra nuvertėjimas, o ne prieaugis per palūkanas“, – aiškino G. Paluckas.
„Kalbant apie pasekmes, jos yra akivaizdžios, žmonės sumokėjo daugiau negu turėjo sumokėti, na, o kai sako ministras (energetikos ministras Dainius Kreivys – BNS) ir įmonė, kad čia nėra jokios problemos, mes su tuo kategoriškai nesutinkam“, – pridūrė opozicijos atstovas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
