Antradienį, spalio 17 d., paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad Lenkijoje naują vyriausybę greičiausiai formuos opozicinės partijos. Tačiau pretendentui į ministro pirmininko postą Donaldui Tuskui bus labai sunku suburti ir vėliau išlaikyti stabilumą ideologiškai skirtingos vyriausybės, kurią sudarys daugiau nei tuzinas partijų.
Nors „Teisei ir teisingumui“ (PiS) vadovaujama konservatyvioji ir nacionalistinė Jungtinė dešinioji partija (PiS), valdanti Lenkiją nuo 2015 m., vis dar yra stipriausias politinis aljansas Lenkijoje ir sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 35,4 proc. balsų, ji prarado daugiau kaip keturiasdešimt vietų 460 narių turinčiame Seime, žemesniuosiuose parlamento rūmuose. Turėdama dabartinę 194 vietų partiją, ji nepajėgi nei viena suformuoti vyriausybės, nei įgyti daugumos kartu su potencialia koalicijos partnere – dešiniųjų euroskeptikų-libertarų partija „Konfederacja” (18 vietų).
Kaip pažymi dienraštis „Rzeczpospolita”, partija vis dar turi didžiulę paramą, kuri pastaruosius aštuonerius metus nenukrito žemiau 30 proc., o tai yra „reiškinys, kurio negalima nuvertinti, ir rezultatas, kurio jokia kita partija nepasiekė nuo 1989 m.”.
Buvęs dukart premjeras ir ankstesnis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas turi daug didesnę tikimybę, kad jam pavyks sudaryti koaliciją su kitomis partijomis, kurių vienintelis bendras tikslas – išstumti PiS iš valdžios.
D. Tusko vadovaujamas politinis aljansas Pilietinė koalicija (KO), kurį sudaro šešios ideologiškai kairiosios, progresyviosios, liberaliosios, žaliosios, agrarinės ir centro dešinės partijos, laimėjo 30,7 proc. balsų ir gavo 157 vietas parlamente.
D. Tuskui prireiks dviejų kitų aljansų paramos: liberalų, agrarinių ir centro dešiniųjų “Trečiojo kelio” (Trzecia Droga) (14,4 proc., 65 mandatai), kurį sudaro penkios partijos, ir socialistų ir socialdemokratų “Lewicos” (8,6 proc., 26 mandatai), kurį sudaro dar šešios partijos.
Nors derybos dėl koalicijos dar net neprasidėjo, nesutarimai jau ryškėja.
Nors derybos dėl koalicijos dar net neprasidėjo, nesutarimai jau ryškėja. Lenkijos liaudies partijos – „Trečiojo kelio” narės – lyderis Władysławas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas) viename interviu sakė, kad ideologiniai klausimai turėti nebūti reikšmingi sudarant koalicijos susitarimą, turėdamas omenyje centristinių ir kairiųjų partijų pažadus liberalizuoti griežtus abortų įstatymus Lenkijoje.
Atsakydama į tai, Anna Maria Żukowska (Ana Marija Žukovska) iš „Lewica” pareiškė, kad „tuo pačiu pagrindu” į susitarimą neturėtų būti įtraukti ir ūkininkų ar kiti Kosiniakui-Kamyszui svarbūs klausimai.
Galimi ir susikirtimai migracijos klausimu. Liepos mėn. kairiųjų politikų Tuskas buvo peikiamas po to, kai buvęs premjeras apkaltino PiS vyriausybę leidžiant „nekontroliuojamą” imigraciją iš musulmoniškų šalių. Dėl ES planų perkelti migrantus iš vienos valstybės narės į kitą D. Tusko partijos atstovas spaudai Janas Grabiecas „Euractiv” sakė: „Mes tikrai nesutiksime su jokiais sprendimais, dėl kurių Lenkijoje didėtų migrantų skaičius.”
Nepaisant to, kad vyriausybei ruošiasi daugiapartinė koalicija, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, buvęs „Teisės ir teisingumo” politikas, gali pavesti PiS suformuoti vyriausybę kaip partijai, laimėjusiai daugiausia vietų. PiS nepraranda vilties tai padaryti – laikraščių šaltiniai teigia, kad partija yra pasirengusi pateikti pasiūlymą Lenkijos liaudies partijai arba visam “Trečiajam keliui”.
„Opozicija taip pat turės problemų [dėl koalicijos sudarymo], nes ją vienija tik neapykanta PiS, o dabar ji turės susitarti dėl bendros programos ir pozicijų pasidalijimo. Tai gali būti nelengva”, – sakė PiS politikas, Žemųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ryszardas Terleckis (Ryšardas Terleckis).
Tačiau Lenkijos liaudies partijos lyderis Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį atmetė koalicijos su PiS galimybę ir priminė rinkėjams, kad „Trečiasis kelias” kandidatavo su šūkiu: „Arba Trečiasis kelias, arba trečioji PiS kadencija”.
Atmesdamas bet kokias kalbas apie sudėtingas koalicines derybas, D. Tusko partijos generalinis sekretorius Marcinas Kierwińskis teigė, kad iš KO, “Trečiojo kelio” ir „Lewicos” sudaryta vyriausybė galėtų sukurti stabilią vyriausybę, kuri „atkurtų Lenkijoje normalumą” ir atsikratytų visa apimančios PiS korupcijos ir vagysčių”.
Tačiau provyriausybinis leidinys „Wpolityce” mano, kad ši prieš PiS nukreipta pozicija yra vienintelis opoziciją vienijantis dalykas, kuris taip pat turėtų padėti “didiesiems Vokietijos planams, Europos Sąjungos centralizacijai”.
Prieš PiS nukreipta pozicija yra vienintelis opoziciją vienijantis dalykas.
Lenkijos ir Vengrijos konservatyviosios vyriausybės priešinasi Prancūzijos ir Vokietijos planams įvesti kvalifikuotos daugumos balsavimą, atimant iš valstybių narių veto teisę daugeliu klausimų. Kaip ir Vengrijos valdančioji partija „Fidesz”, PiS taip pat buvo griežtai kritikuojama Vakarų liberalų ir ES institucijų dėl tariamo teisinės valstybės principo pažeidimo šalyje ir ES „vertybių” nesilaikymo.
Šios dvi šalys papiktino ES dėl savo suverenistinio ir konservatyvaus požiūrio į migraciją ir lyčių ideologiją. Nenuostabu, kad šios dvi šalys iki šiol yra vienintelės ES narės, negavusios savo dalies iš ES ekonomikos atkūrimo fondų po pandemijos.
Taip pat nenuostabu, kad abiejų vyriausybių kritikai Europos Parlamente palankiai įvertino D. Tusko sugrįžimo į valdžią galimybę. „Lenkija sugrįžo”, – pareiškė Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis (Manfredas Veberis). „Populistų pralaimėjimas atneš naują erą, o Lenkija atsidurs ES centre”, – sakė buvęs liberalus Belgijos ministras pirmininkas Guy’us Verhofstadtas (Giujus Verhofštadtas).
