Spalio 5 d., 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.
J. Fosse 2012 m. tapo kataliku ir tuo metu jis jau buvo plačiai pripažintas rašytojas.
Fosse savo rašymo procesą apibūdino kaip “kelionę į naują vietą”. Interviu žurnalui “The New Yorker” jis sakė: “Mano gyvenime įvyko savotiškas religinis posūkis, susijęs su įžengimu į nežinomybę. Buvau ateistas, bet negalėjau paaiškinti, kas vyksta rašant, kaip tiksliai tai vyksta. Iš kur tai atsiranda? Negalėjau atsakyti į šį klausimą. Visada gali paaiškinti smegenų veikimą mokslo požiūriu, bet negali užfiksuoti šviesos ar dvasios juose. Tai kažkas kita.”
Jis taip pat išgyveno kovą su alkoholizmu ir nerimu. Viename 2013 m. interviu Fosse sakė, kad “priartėjo prie to, ką mes Norvegijoje vadiname “Motina Bažnyčia” – prie Katalikų Bažnyčios”. Jis tiki, kad atsivertimas į katalikybę padėjo jam išsivaduoti iš priklausomybių ir susidoroti su psichologinėmis problemomis.
Kūryboje – amžinos temos
„Iš tiesų J. Fosse galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardinti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas … Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta,“ – sakė Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. dr. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.
Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“
Apdovanotas už talentą ir originalias formas
Bandymus priskirti J. Fosse konkrečiai literatūros krypčiai doc. dr. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius, Dagas Solstadas, kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse atveju tai pilnai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“
J. Fosse kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk) apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.
Katalikybė Norvegijoje
Katalikai sudaro tik 5 proc. Norvegijos gyventojų, tačiau Katalikų Bažnyčia yra antroji didžiausia religinė bendruomenė šalyje pagal registruotų narių skaičių. Per pastaruosius 20 metų katalikų skaičius smarkiai išaugo, ir jie atlieka svarbų vaidmenį Norvegijos visuomenėje. Iš Norvegijos kilęs Erikas Vardenas, 2020 m. paskirtas Trondheimo vyskupu, taip pat yra atsivertėlis.
