Seimas po svarstymo pritarė naujam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui.
Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.
Dabar Seimui liko paskutinis, priėmimo balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.
Daugiausia svarstymo metu diskusijų sukėlė vėjo jėgainių NT apmokestinimas – Seimas nesutiko, kad būtų septyneriems metams nustatytas minimalus tarifas, ir pritarė 0,05-4 proc. tarifo „žirklėms“ – kad konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Tačiau aplinkos ministras žada pateikti kitą tokių jėgainių apmokestinimo variantą.
Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.
Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė).
Be to, komitetas pasiūlė leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.
Vėjo jėgainėms siūlomos 0,05-4 proc. tarifo „žirklės“
Vėjo jėgainių vystytojams komitetas siūlė visose savivaldybėse vienodą lengvatinį NT mokestį – 0,5 proc. iki 2031 metų pabaigos, tačiau tam Seimas antradienį pasipriešino ir pritarė „darbiečio“ Vytauto Gabšio siūlymui leisti savivaldai pačiai nuspręsti dėl NT mokesčio dydžio vėjo jėgainėms, o jo siūlomos „žirklės“ – 0,05-4 proc.
Už V. Gapšio pataisą balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo keturi, o susilaikė 43.
Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, atrodo keistai, kai vienai verslo rūšiai būtų taikoma NT mokesčio išimtis (siūloma M. Lingės – BNS).
„Yra savivaldybių, kurios turi turizmui patrauklų kraštovaizdį, o kitos kaip tik norės prisikviesti vėjo jėgaines – tegu pačios nusprendžia, ko joms reikia“, – svarstė jis.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad V. Gapšio siūlymas „nėra geras kompromisas“, nes, pasak jo, vėjo energetika neturi būti sustabdyta.
Anot ministro, 3-4 proc. yra „labiau sankcijiniai tarifai“ – už apleistą NT.
„Jeigu vėjo energetikai tai bus taikoma, jos plėtra bus stabdoma“, – pareiškė jis ir pažadėjo „į pataisų priėmimą“ atnešti kitą vėjo jėgainių NT apmokestinimo variantą.
aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad V. Gapšio siūlymas „nėra geras kompromisas“, nes, pasak jo, vėjo energetika neturi būti sustabdyta
BFK vadovas M. Lingė skaičiavo, kad dabar NT mokestį moka tik 1 proc. brangiausio turto savininkų.
„1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų šaligatvių ir gatvių apšvietimą, parkų, vaikų aikštelių gerinimą. Beveik 14 mln. eurų, kurie surenkami (2022 metais) iš to 1 proc. visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Tai aktualu visoje Lietuvoje, o ne tik ten, kur koncentruojasi dabartiniai brangaus NT savininkai ir šio mokesčio mokėtojai“, – kalbėjo parlamentaras, Seime pristatydamas komiteto išvadą.
Pasak komiteto vadovo, pajamos iš NT mokesčio Lietuvoje dabar sudaro 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Sąjungoje – vidutiniškai 1,2 procento.
Tuo metu BFK dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius mokestį kritikavo: „Pageriname situaciją žmonėms, kurie turi du, tris ar keturis butus ar namus“.
A. Butkevičius nusiteikęs remti mokestį, kuriuo būtų apmokami ne atskiri būstai, o visų turimų būstų vertė. Parlamentaras sako, kad ir tokiu atveju galėtų būti taikomas medianos principas.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys BFK patvirtintą modelį pavadino „nesąžiningu“:
„Užmeta naštą paprastiems gyventojams, o turtingiesiems mokestis sumažinamas“, – sakė politikas.
Jis, kaip ir Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas Zigmantas Balčytis piktinosi, kad per menkus NT mokesčius siūloma nustatyti vėjo jėgainėms.
„Jos ne tik gėris, bet ir daro įtaką žmonių sveikatai“, – teigė Z. Balčytis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra ne kartą sakiusi, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.
