Ypač šių dienų įvykių kontekste, visi sutinkame, kad su vaikais lytiškumo temomis kalbėtis reikia. Ir visų pirma su jais turi kalbėtis tėvai. Tačiau svarbiausia, norėtųsi, kad diskusija vyktų ne užduodant klausimą ar to reikia, o klausiant kaip tai daryti?
Deja, ne visi tėvai tokiomis temomis drįsta kalbėti, ne visi žino ir ką pasakyti, nes jiems stinga žinių, o mokymų šiomis temomis labai trūksta – todėl į pagalbą tėvams atėjo ugdymo įstaigos.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 patvirtino Sveikatos lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą (SLURŠ).
Kodėl SLURŠ programa nesusilaukė tokio tėvų pasipriešinimo taip, kaip naujai patvirtinta, Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP)? Kokias grėsmes tėvai įžvelgia nuo šio rugsėjo pradėtoje dėstyti GĮP?
Pabandysiu paaiškinti. Organizuojamose viešose diskusijose dažnai nukrypstama nuo esmės ir imama diskutuoti ar reikia su vaikais kalbėti apie seksą (taip paprastai įvardijami pokalbiai lytiškumo temomis). Tokia diskusija – bevertė. Kad reikia su vaikais kalbėti apie lytiškumą sutinka didžioji dauguma tėvų.
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa yra parengta įvairių savo sričių specialistų. Programa žmogų vertina kaip kūno ir sielos vienovę, lytiškumą ir vaisingumą. Moko vertinti tai kaip brangią dovaną, o juk brangių dovanų nedaliname į kairę ir dešinę, jas gavę saugome. Kalbama apie pagarbą sau ir kitam, mokoma kaip kurti stabilius santykius – taigi viso to, kas ateityje padėtų sukurti stabilią bei tvirtą šeimą. To nori tėvai – tai pabrėžiama ir LR Konstitucijoje, pagal kurią, santuoka grįsta moters ir vyro sąjunga yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tvirtas pagrindas – tvirta ir valstybė.
Tai kodėl, atnaujinant programas, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos neliko? Nors buvo žadama, kad ji bus sėkmingai integruota į GĮP?
Programa įvertinta kaip neefektyvi, nes kaip galima vertinti programos efektyvumą, jei jos vykdymui nebuvo skirtas finansavimas. Vis tik pažymėta, kad per tą laikotarpį, kai buvo vykdoma SLURŠ programa paauglių nėštumų ženkliai sumažėjo, o paauglių lytinis aktyvumas buvo vienas žemiausių Europoje.
Netiko programos turinys? Švietimo ministro negebėjimas atsakyti į žurnalisto užduotą klausimą apie tai kiek yra lyčių tik parodo, kad gerbiamas ministras su minėta programa net nebuvo susipažinęs (kitaip jis lengvai rastų atsakymą į šį klausimą). Tai kaip galima tvirtinti, kad programa pasenusi, jei nežinai jos turinio?
Šioje naujai patvirtintoje GĮP į žmogaus lytiškumą žiūrima per vartojimo prizmę. Pasak šios naujos programos rengėjų, – mokykime vaikus vartoti savo kūną, nes teisingai jį vartojant patiriamas malonumas. Tik svarbu atsikratyti kūnui duoto vaisingumo ir išvengti lytiniu keliu plintančių ligų, o tai sėkmingai galim padaryti kontraceptikų ir barjerinių priemonių pagalba.
Kam naudingas toks mokymas? Mūsų vaikams? Tėvams?
Dažnai pabrėžiama, kad susilaikymo nuo ankstyvų lytinių santykių idėjos jau pasenusios, kad reikia vadovautis mokslu. Tačiau mokslas, kuris skatina savo kūno vartojimą malonumui pasiekti, neabejotinai naudingas tik saujelei žmonių susijusių su kontraceptikų platinimu ir naudojimu. Nes tai didelis ir užtikrintas pelnas. Ir tas žadamas programos gėris – jiems, bet ne mūsų vaikams
Bet kokį medikamentą skiriant reikia vadovautis principu – svarbiausia nepakenkti. Naujausi neuromokslininkų tyrimai atskleidė, kad kontraceptinių priemonių vartojimas (ypač jauniems žmonėms) keičia smegenų struktūrą. Kaip tai paveiks mūsų organizmą ateityje – didelis klaustukas. Be to, kontraceptinės priemonės nuo nėštumo, šimtaprocentinės apsaugos neduoda – taigi ir neplanuoto nėštumo tikimybė išlieka. Kaip nėra ir šimtaprocentinės apsaugos nuo lytinių keliu plintančių ligų.
Net jeigu būtų sukurta šimtaprocentinė kontraceptinė priemonė sauganti nuo nėštumo, vis tiek ji žalotų mūsų vaikų sveikatą, nes ne neplanuotas nėštumas yra didžiausias blogis, o ankstyvi lytiniai santykiai! Mokant vaikus, kaip saugiai vartoti savo kūną, visuomet kenčia siela, o tuo pačiu ir žmogus. Tik abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįsti lytiniai santykiai leidžia asmenybei augti.
Dar daugiau – moksliniais tyrimais įrodyta, kad tie jauni žmonės, kuriems buvo suformuota nuomonė, jog ankstyvi lytiniai santykiai nėra blogai, o pagrindinis blogis yra neplanuotas nėštumas, jaunus žmones neskatina turėti vaikų ir ateityje. Taigi šalyse, kurios įgyvendina tokias programas gimstamumas ženkliai krenta. Ar tikrai tokios programos įgyvendinimo reikia išmirštančiai Lietuvai?
Pasaulis pavargo nuo vartojimo. Planeta miršta. Vis dažniau imame kalbėti apie tvarią ekonomiką, žalią energetiką, maisto švaistymo ribojimą. Tai gal nekopijuokime ir Vakarų šalyse susilaukiančių tėvų pasipriešinimo bei kritikos pasenusioms lytinio švietimo programoms, nepristatinėkime jų kaip neabejotinos pažangos, kurią kuo skubiau reikia įdiegti ir Lietuvoje.
šalyse, kurios įgyvendina tokias programas gimstamumas ženkliai krenta.
Mūsų jauni žmonės protingi – manau jie pajėgūs suvokti tokio neatsakingo kūno vartojimo pasekmes. Tai kodėl tiek metų (SLURŠ) programai, paremtai jaunų žmonių sąmoningumo ir valios ugdymu (pirminė prevencija) finansavimas nebuvo skirtas? Tuo tarpu abejonių keliančiai, žalos mažinimo (nėštumo vengimo ir lytiniu keliu plintančių ligų) programai (antrinė prevencija), lėšų staiga atsirado? Juk moksliniais tyrimais įrodyta, kad programos, pagrįstos pirmine prevencija, ženkliai efektyvesnės. Todėl švietimo ministrui siūlau atidžiai perskaityti (SLURŠ) rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą ir nepadėti jos į stalčių, o parengus tinkamą metodinę medžiagą įtraukti į GĮP.
Pagal LR Konstitucijos 38 straipsnį, užtikrinama tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Tėvai sukilo prieš GĮP, nes nori, kad jų vaikai mokykloje jaustųsi saugūs, kad jie gautų tokį ugdymą, kuris neprieštarautų šeimoje diegiamoms vertybėms ir įsitikinimams. Jie nori, kad niekas jų vaikų neskatintų tapti savo kūno vartotoju, o ateityje jų vaikai sugebėtų kurti tvarius santykius šeimoje ir norėtų susilaukti vaikų. Todėl Tėvams ir turi būti suteikta teisė rinktis, kokios lytiškumo ugdymo programos jie nori savo vaikams.
