Švedijos ir Norvegijos krikščioniškos mokyklos nerimauja dėl savo ateities. Vyriausybė nusprendė neskirti milijonų eurų subsidijų, rašo „CNE News”.
Jau kitais metais Norvegijos vyriausybė 51,5 mln. Norvegijos kronų (daugiau nei 4 mln. eurų) sumažins privačių mokyklų biudžetą. Ir tai tik pradžia. Per penkerius metus mokyklos gaus daugiau kaip puse milijardo Norvegijos kronų mažiau, rašoma praėjusį penktadienį pristatytame valstybės biudžete.
Švietimo ministerija aiškina, kad jungtinės pradinės ir vidurinės mokyklos gavo dvigubai didesnes dotacijas, palyginti su mokyklomis, kuriose mokoma tik pradinėse ar vidurinėse klasėse. Dabar tai bus ištaisyta, sako ministrė Tonje Brenna.
Sutaupytos lėšos taip pat yra Švietimo ministerijos plano, kuriuo siekiama mažiau lėšų skirti privačioms mokykloms ir stiprinti valstybinę sistemą, dalis.
Laisvųjų krikščioniškųjų mokyklų asociacija labai nerimauja dėl šio pokyčio. „Tai reikš, kad mokykloms teks atleisti darbuotojus”, – laikinai einanti generalinės sekretorės pareigas Sidsel Høland Olausson sako „Vart Land”. Ji pabrėžia, kad jungtinė mokykla yra daug brangesnė už mokyklą, teikiančią pradinį arba vidurinį išsilavinimą.
Jos nuomone, subsidijų sumažinimas buvo netikėtas. Ji teigia, kad vyriausybė kėsinasi į žmogaus teises, nes kai kurioms mokykloms bus beveik neįmanoma išlikti. „Turi būti įmanoma pasiūlyti nemokamas mokyklas visoje šalyje, ne tik miestuose, kur galima steigti dideles mokyklas”, – sako ji „Vart Land”.
Krikščionis demokratas Kjelas Ingolfas Ropstadas sako, kad jį provokuoja tai, jog „vyriausybė vėl kėsinasi į galimybę pasirinkti kitą mokyklą”. Jis sako, kad jo partija tvirtai pasisako „prieš visų kompensacijų mažinimą”.
Švedijoje, taip pat ir vietos lygmeniu, politikai įtariai žiūri į krikščioniškas mokyklas. Viena krikščioniška mokykla su savo ikimokyklinio amžiaus mokiniais meldžiasi prie stalo. Dabar vietos politikai nori, kad ši praktika būtų uždrausta.
Atrodo, kad tai, jog krikščioniška mokykla tokiu būdu meldžiasi, nustebino Švedijos Geteborgo savivaldybės vietos politikus, rašo „Dagen”. Jie sužinojo apie šią praktiką, kai mokyklą norėta reorganizuoti.
Meldimasis prie stalo gali pažeisti Vaiko teisių konvenciją, sako regiono ikimokyklinio ugdymo komiteto pirmininkė Ingrid Andreae. Ji pabrėžia, kad maldos prie stalo pagal įstatymą leidžiamos tik tuo atveju, jei vaikai gali tam pritarti.
Savivaldybės valdančiosios partijos dabar nori užginčyti mokyklą dėl šios praktikos, rašo Dagen. Jos nori, kad religiniai elementai būtų išbraukti iš bendros mokyklos mokymo programos, ir reikalauja, kad mokykla paprašytų mokinių sutikimo maldai.
Savivaldybė taip pat neseniai atmetė mokyklos prašymą reorganizuotis į kitokio tipo organizaciją. Valdžios institucijos savo atmetimą motyvavo tuo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai „gali patirti religinę įtaką”.
Tačiau Solrosens Förskolor nesutinka su šiuo sprendimu. Jos teisininkai teigia, kad darželis visiškai nepažeidžia įstatymų. Direktorė Hanna Winderö Švedijos žiniasklaidai sakė, kad nesupranta teismo sprendimo. „Pedagoginį ir teisinį išsilavinimą turintys specialistai pasakė, kad mes neperžengiame įstatymo ribų”, – teigia ji.
Ji mano, kad ši patirtis yra dalis „didesnio ideologinio konflikto, kuris daro įtaką visai ikimokyklinio ugdymo veiklai Švedijoje”.
„Dagen” atkreipia dėmesį, kad Vaiko teisių konvencijoje, kuria remiasi politikai, taip pat yra dar viena nuostata: „Vaikai turi teisę į dvasinį tobulėjimą”. „Tai taip pat turi būti įtraukta, jei ši byla baigsis teisiniu vertinimu”, – rašo laikraštis.
