Spalio mėnesį tradiciškai katalikų bažnyčiose ir asmeniškai yra meldžiamas rožinis. Ši meditatyvi ir kontempliatyvi malda reikalauja dėmesio bei kasdienio laiko. Apie rožinio maldos prasmę pasiteiravome tikrai užimtų žmonių: gydytojo, aktoriaus, dainininko, politiko. Jie liudija – rožinis yra aktuali ir gyvastinga malda.
Rožinio prasmė atsinaujino piligriminėje kelionėje
Daug žinių kokios yra istorinės šios maldos atsiradimo aplinkybės mūsų nepasiekė. Plačiausiai paplitusi nuomonė, kad, remdamiesi Psalmyno ir Valandų liturgijos pavyzdžiu, ją paskleidė dominikonai. Paprasti žmonės negalėjo skaityti brevijoriaus psalmių, dėl to 150 psalmių pakeitė visiems žinomos 150 „Sveika, Marija“ maldų.
Šiuo metu esame tam tikro paradokso akivaizdoje: malda buvusi „vargšų brevijoriumi“ tampa kontempliatyvios maldos keliu. Galime teigti, kad rožinis reikalauja atitinkamos maldos kultūros, kurios būdingi bruožai yra įsiklausymas į Dievo Žodį, tyla, meditacija.
Būtent taip ją pasauliui pristatė didis rožinio maldos gaivintojas ir reformatorius šventasis popiežius Jonas Paulius II, kuris 2002 m. paskelbė apaštališkąjį laišką „Rosarium Virginis Mariae“ (RVM) ir prie tradicinių trijų rožinio maldos dalių – džiaugsmo, skausmo ir garbės slėpinių – pridėjo ketvirtąją – šviesos slėpinius, kuriais apmąstomas Kristaus gyvenimas nuo krikšto Jordane iki Paskutinės vakarienės.
Popiežius pastebi, kad „svarbu pasipriešinti tam tikrai šios maldos krizei, dėl kurios grėsmės dabartiniame istoriniame bei teologiniame kontekste jos vertė gali būti neteisingai sumenkinta, o ji pati – tik retai siūloma naujosioms kartoms“ (RVM, 4).
Panašiai manė ir Seimo narė Beata Pietkewicz. „Kadaise rožinis man nebuvo patrauklus. Maniau, kad nuobodu kartoti tuos pačius žodžius, kad jų sukalbėjimas galvojant apie žemiškus dalykus prieštarauja pačiai maldos idėjai kreiptis tik į Dievo Motiną, atiduoti Jai savo mintis, laiką, rūpesčius ir džiaugsmus“, – pasakoja politikė.
Tačiau viskas pasikeitė per vieną maldingą kelionę. B. Pietkiewicz liudija: „Besilankant 2018 m. šv. Tėvo Pijaus šventovėje San Giovanni Rotondo nupirkau metalinį ir telpamtį delne rožinį, su tyliu Tėvo Pijaus pakuždėjimu, kad prireiks sunkesniais laikais. Jie atėjo 2020 metais. Nuo to laiko savo rožinio nepaleidžiu. Prisijaukinau šią nuostabią maldą ir labai stegiuosi ją sukalbėti visą ne tik spalio mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.“
Kaip rasti rožiniui laiko? „Laikas skirtas maldai pasidaugina“, – įsitikinęs Rimas Šapauskas, aktorius ir renginių vedėjas. Jam ši maldinga praktika atsinaujino taip pat po piligrimystės.
„Man rožinis kitaip suskambėjo po kelionės į Izraelį šiemet. Kaip permąstėme su kelionės draugu, kad fiziškai prisilietėme prie daugelio rožinio slėpinių vietų. Išskyrus gal tik ,Marija Danguje vainikuojama‘”, – prisimena R. Šapauskas.
Todėl popiežius Jonas Paulius II rašo,kad: „Rožinis kaip meditacija su Marija apie Kristų yra išganomoji meditacija. Slėpinys po slėpinio gilinantis į Atpirkėjo gyvenimą, tai, ką atliko Kristus, ir tai, ką aktualizuoja liturgija, yra giliau pasisavinama ir formuoja mūsų egzistenciją.“ (RVM, 11)
Amžinybės pažadas
Operos solistas ir televizijos laidų vedėjas Liudas Mikalauskas rožinį meldžias su dukra. „Rožinio maldą atradau kartu su savo dukra kai jau vaikystės pasakos buvo praeitas etapas. Ką turiu omeny? Paprasčiausiai vakaro pasakų skaitymą pakeitėm į rožinį, kurio bent po slėpinį (tik tiek įstengdavom sukalbėti iki užmigimo) kas vakarą sukalbėdavom už šeimą ir artimuosius. Tiesa, šiandien esam kiek apleidę rožinį, tačiau šis mėnuo manau vėl paskatins vakare paimti į rankas vėrinį.
Mano Gintarė turi gražų krikšto mamos dovanotą rožinį ir labai juo džiaugiasi, tad tai buvo dviguba paskata. Visus pagrindinius poterius galima rasti rožinio maldoj, ir mantrinis “Sveika Marija” kartojimas, ypač prieš miegą, man puikiai leidžia atsijungti nuo dienos rūpesčių ir greit įsijausti į maldą. Visada mėgau maldą prieš miegą, ne tik rožinį, bet ir naktinę Švč. Sakramento adoraciją. Tuomet gali apmąstyti dienos darbus, visus juos pavesti Dievui. O kai rožinį kalbi su dukra, malda tampa dar mielesnė“, – dalinasi žymusis dainininkas.
Ši patirtis atliepia į šventojo popiežiaus paraginimą: „Iš naujo pradėti kalbėti rožinį šeimoje reiškia įterpti į kasdienį gyvenimą visiškai kitokių paveikslų, išganomųjų slėpinių paveikslų: Atpirkėjo paveikslą, jo Švenčiausiosios Motinos paveikslą. Rožinį kalbanti šeima iš dalies atkuria Nazareto namų atmosferą: Jėzus atsiduria centre, su juo dalijamasi džiaugsmais ir kančiomis, jam į rankas atiduodami poreikiai ir planai, iš jo gaunama kelionei reikalingos vilties ir stiprybės.“ (RVM, 41)
„Man rožinio malda – tai pažadas, – sako gydytojas anesteziologas, profesorius Andrius Macas. – Čia lyg ir norėtųsi sakyti, kad gal garantas, bet kažkodėl tai asocijuojasi su neatsiejamu pažadu žmogų vesti ir juo pasirūpinti. Rožinio malda man susijusi ne su troškimų išpildymu, ar godų išsprendimu, bet suraminimu ir užtikrintu vedimu. Besimeldžiantis rožinį žmogus niekaip nepražus. Kas bebūtų užgims Amžinajam gyvenimui. Gal todėl – tai pažadas.“
Tad rožinis yra lobynas, kuriame kiekvienas gali rasti savo brangakmenius. Šventasis popiežius Jonas Paulius II savo apmąstymais apie rožinį parodė, kad tai ne dogmatinė, o gyvastinga, dinamiška ir giluminė malda. Būtent tokios maldos trokšta nūdienos pasaulis. Priešingai, vėrinys liks tik mūsų močiučių palikta relikvija arba ezoterinių priemonių parduotuvių preke, o vietoje rožinio meditacijos kalbėsime rytietiškas mantras ar adaptuosime musulmonų vėrinį su Alacho vardais.
Pal. Baltramiejus Longas, rožinio apaštalas, parašė žodžius, kuriais jis užbaigia garsųjį Prašymą Šventojo Rožinio Karalienei: “O rožini, palaimintas Marijos, švelnioji grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, vienijantis mus su angelais, išminties bokšte, atsilaikantis prieš pragaro antpuolius, saugusis uoste jūros katastrofoje, daugiau tavęs nebepamesime. Tu būsi mūsų paguoda merdėjimo valandą. Tau skiriamas paskutinis gęstančio gyvenimo bučinys. Ir paskutinis garsas mūsų lūpose bus tavo malonus vardas, o Pompėjos Rožinio Karaliene, o brangiausioji mūsų Motina, o Nusidėjėlių Gynėja, o Aukščiausioji Nuliūdusiųjų Paguoda!
Būk palaiminta visur, šiandien ir visada, žemėje ir danguje”.
