Tūkstančiai Armėnijos krikščionių savaitgalį bėgo iš savo protėvių tėvynės Kalnų Karabacho regione ir tikimasi, kad jų bus dar daugiau, pirmadienį patvirtino Armėnijos vyriausybė, praneša CNA.
„Prasidėjo masinis bėgimas”, – CNA pasakojo Siobhan Nash-Marshall (Siobhan Neš-Maršal), JAV gyvenanti žmogaus teisių gynėja, kalbėjusi su liudininkais vietoje.
2011 m. S. Nash-Marshall įkūrė fondą „Christians in Need Foundation” (CINF), kad padėtų regiono armėnų krikščionims, o 2020 m. Kalnų Karabache įsteigė mokyklą vaikams ir suaugusiesiems.
Dabar iš savo mokyklos Kalnų Karabache ji gavo pranešimą, kad „viskas baigėsi” ir kad „žmonės iš visų regionų, visų kaimų yra benamiai”, neturi pastogės, maisto ir vandens.
Šimtai etninių armėnų miega gatvėse ir net negali gerti vandens, nes, pasak jos kontaktų, jį „užnuodijo azerbaidžaniečiai”.
Aktyvistė pasakojo, kad prie vienintelės kepyklos, esančios netoli jos mokyklos, nusidriekė „2 tūkst. eilės” ir kad „visi yra alkani, išsigandę ir beviltiški”.
Armėnijos vyriausybės duomenimis, nuo praėjusios savaitės į Armėniją iš Kalnų Karabacho atvyko 6 650 „priverstinai perkeltų asmenų”.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad tikisi, jog dauguma iš 120 tūkst. Kalnų Karabache gyvenančių etninių armėnų pabėgs iš regiono dėl „etninio valymo pavojaus”, pranešė Artimųjų Rytų naujienų šaltinis „Al Jazeera”.
Armėnija ir Azerbaidžanas, abi buvusios sovietinės teritorijos, jau dešimtmečius kovoja dėl Kalnų Karabacho. Remiamas Turkijos teigimu, Azerbaidžanas įtvirtino savo karinį pranašumą prieš Armėniją antrajame Kalnų Karabacho kare, kuris baigėsi 2020 m. lapkričio mėn.
Nors Kalnų Karabachas, dar vadinamas Arcachu, tarptautiniu mastu yra pripažintas kaip Azerbaidžano dalis, regione gyvena beveik vien tik etniniai armėnai krikščionys.
Iki praėjusios savaitės regiono armėnai pretendavo į savivaldą, remdamiesi „Arcacho Respublika”.
Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pradėjo trumpą, bet intensyvų karinį puolimą, kurio metu buvo apšaudomas raketomis ir minosvaidžiais. Per puolimą, kurį Azerbaidžano vyriausybė pavadino „antiteroristinėmis priemonėmis”, žuvo daugiau kaip 200 etninių armėnų ir daugiau kaip 10 tūkst. perkeltų civilių gyventojų, pranešė Arcacho užsienio reikalų ministerija.
Rugsėjo 20 d. etniniai armėnai sutiko su paliaubomis, po kurių buvo išformuota jų kariuomenė ir savivalda.
Po separatistinio regiono pralaimėjimo Azerbaidžanui Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad Kalnų Karabacho armėnai bus integruoti ir kad anklavo atstovai „kviečiami dialogui” su Azerbaidžano vyriausybe.
Nepaisant šių pažadų, plačiai paplitusi religinio ir kultūrinio persekiojimo baimė paskatino didelę gyventojų dalį bėgti į Armėniją.
Žmogaus teisių gynėjas Ericas Hacopianas (Erikas Hakopijanas), dirbantis Kalnų Karabache, sakė, kad armėnai regione susiduria „su siaubingomis sąlygomis”, nes turi „mažai maisto”, „neturi vaistų ir saugumo”.
Jis azerbaidžaniečių veiksmus Kalnų Karabache pavadino „genocidu” ir sakė, kad iki rytojaus tikisi, jog pabėgėlių skaičius išaugs iki 15-20 tūkstančių.
Galiausiai, jo nuomone, „95-99 proc.” regiono armėnų pabėgs, nes „rizikuoja būti nužudyti ir kankinami”.
