Italijos ministrė pirmininkė Georgia Meloni nusiuntė laišką Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, kuriame pareiškė, kad ją “nustebino” neseniai paskelbta Berlyno iniciatyva finansuoti Viduržemio jūros regione ir pietų Italijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas, remiančias migraciją, ir apkaltino jį gilinant krizę, užuot bendradarbiavus ją sprendžiant, pirmadienį, rugsėjo 25 d., pranešė “Il Giornale”.
Meloni skundas Berlynui buvo nusiųstas po to, kai Vokietijos socialdemokratų vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, kad finansuos dvi NVO – tarp jų ir gelbėjimo labdaros organizaciją “SOS Humanity” – kiekviena iki 790 000 eurų, kad jos galėtų tęsti ir plėsti savo veiklą.
Rugsėjo 23 d. datuotas Meloni laiškas buvo paviešintas po to, kai Italijos gynybos ministras Guido Crosetto sekmadienį laikraščio “La Stampa” paskelbtame interviu įgėlė Berlynui, sakydamas, kad Vokietija nebėra “draugiška šalis” ir kad jos “ideologinis požiūris kelia mums problemų”.
Premjerės laiške Šolcui taip pat aiškiai sakoma, kad Roma laiko Berlyno veiksmus visiškai nepagarbiais:
„Su nuostaba sužinojau, kad Jūsų vyriausybė – nesuderinusi savo veiksmų su Italijos vyriausybe – neva nusprendė didelėmis lėšomis remti nevyriausybines organizacijas, užsiimančias nelegalių migrantų priėmimu Italijos teritorijoje ir gelbėjimu Viduržemio jūroje”, – teigiama laiške.
Abi šios veiklos rūšys “kelia klausimų”, pridūrė J. Meloni, remdamasi ES sienų apsaugos agentūra FRONTEX, kuri jau kurį laiką pabrėžia, kad nevyriausybinių gelbėjimo organizacijų buvimas Viduržemio jūroje yra rimtas nelegalios migracijos “traukos veiksnys”. “Plačiai žinoma, – rašė Meloni, – kad šios NVO “padaugina nesaugų laivų išplaukimą, dėl kurio ne tik atsiranda papildoma našta Italijai, bet kartu padidėja naujų tragedijų jūroje rizika”.
Nors šios nevyriausybinės organizacijos nuolat neigia, kad jų veikla skatina nelegalią migraciją, yra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių Frontex vertinimą. Pastaraisiais metais Vokietijos Gefiros fondas pastebėjo, kad bent devynios iš šių NVO – be kita ko, daugiausia finansuojamos Sorošo Atviros visuomenės fondų – dažnai paima migrantus iškart po to, kai jie išplaukia iš Libijos pakrantės, ir plukdo juos tiesiai į Europą.
dažnai paima migrantus iškart po to, kai jie išplaukia iš Libijos pakrantės, ir plukdo juos tiesiai į Europą
Be to, J. Meloni pridūrė, kad Vokietijos lėšos, skirtos NVO, kurios padeda priėmimo centruose ir moko migrantus, kaip apgauti valdžios institucijas ir pasinaudoti Europos prieglobsčio įstatymais, taip pat nėra laukiamos. Jei šis darbas toks svarbus, “pagrįstai galima klausti, ar nenusipelno, kad jam būtų padedama Vokietijos teritorijoje, o ne Italijoje”.
Vokietijos sprendimas finansuoti tokias grupes – ne pirmas nusivylimas, kurį Romai teko patirti dėl dabartinės krizės, nes Italijos pareigūnai, įskaitant gynybos ministrą Crosetto, kritikavo kaimynines šalis (pavyzdžiui, Prancūziją, Austriją ir Šveicariją) už tai, kad jos uždarė savo sienas, užuot siuntusios pagalbą.
Šiais metais Italijoje išsilaipino daugiau kaip 133 000 migrantų, t. y. dvigubai daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
“Susidūrę su mūsų pagalbos prašymu, jie taip atsako?” Crosetto šmaikštavo interviu. “Mes nesielgėme taip, kai Angela Merkel įtikinėjo ES investuoti milijardus eurų į Turkiją, kad sustabdytų iš Artimųjų Rytų į Vokietiją plūstančius migrantus.”
Meloni taip pat iškėlė migracijos susitarimą su Turkija, tačiau kaip teigiamą pavyzdį, kuriuo Vokietija turėtų sekti, o ne palengvinti nelegalų atvykimą. Pasak Italijos premjero, Europos šalys turėtų sutelkti dėmesį į “struktūrinių migracijos reiškinio sprendimų paiešką”, visų pirma bendradarbiaudamos su tranzito šalimis Šiaurės Afrikoje ir sudarydamos panašius susitarimus, kurie kainuotų dar mažiau nei susitarimas su Ankara.
Kalbant apie skubesnius sprendimus, Meloni vyriausybė praėjusią savaitę pasirašė keletą naujų priemonių, kuriomis siekiama atgrasyti migrantus, įskaitant sulaikymo laikotarpio pailginimą, sulaikymo centrų skaičiaus padidinimą ir įpareigojimą migrantams susimokėti, jei jie nori palikti šias įstaigas, kol jų prašymai suteikti prieglobstį nėra išnagrinėti.
Savo ruožtu Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai pirmadienį pažadėjo, kad “į laišką bus atsakyta”. Atstovas spaudai atsisakė detalizuoti, koks galėtų būti Šolco atsakymas, ir tik pakartojo Užsienio reikalų ministerijos poziciją dėl gelbėjimo operacijų jūroje, kuri yra Europos “teisinė, humanitarinė ir moralinė pareiga”.
