Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.
Toks sprendimas priimtas pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.
„Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Tai yra istorinis momentas, ypač turint omenyje, kad Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas ir ypač įvertinant, kaip istoriškai, politiškai mums svarbus tas periodas, kuomet gimė ir vystėsi mūsų modernusis valstybingumas“, – BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Pirmadienį Pasaulio paveldo komiteto nariams nubalsavus už Kauno modernizmo architektūros įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą, Lietuvos ambasadorė UNESCO Jolanta Balčiūnienė pakvietė visus atvykti į Kauną.
„Mes neabejojame, kad Kauno modernizmas yra globalios reikšmės vertybė. Mes ją branginsime, saugosime ir dalinsimės“, – sakė ji.
Kultūros ministro teigimu, Pasaulio paveldo komiteto sprendimas buvo netikėtas.
Prieš išvykdami į sesiją Lietuvos atstovai kėlė tikslą, kad paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ būtų grąžinta rengėjams su prašymu atlikti mažesnės apimties pakeitimus, o ne tobulinti iš esmės.
„Kad šioje sesijoje Kaunas bus įrašytas į UNESCO tikrai šansų daug nebuvo“, – sakė S. Kairys.
Anot Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pranešimo, Kauno paraišką ir jai palankų sprendimą rėmė dauguma UNESCO Pasaulio paveldo komiteto narių, tarp jų – Omanas, Italija, Indija, Bulgarija, Graikija, Belgija, Argentina ir kitų valstybių atstovai.
Kad šioje sesijoje Kaunas bus įrašytas į UNESCO tikrai šansų daug nebuvo
Ministro teigimu, Kauno paraiškos rengėjai ir ambasada prie UNESCO atliko žygdarbį.
„Kauno modernizmo paveldas yra gana jaunas paveldas, tai irgi yra tam tikra tendencija, ir džiugu, kad Kaunas yra jos avangarde. Labai tikiuosi, kad kaip ir paraiškoje parašyta „optimizmo architektūra“, tai įkvėps mums to optimizmo ir šiais neramiais laikais, ir bus ta stiprybė ir žiūrint į ateities procesus“, – teigė kultūros jis.
Prieš priimdami sprendimą komiteto nariai pateikė Kaunui tam tikras rekomendacijas.
„Šalis pareiškėja Pasaulio paveldo centrui iki 2025 metų gruodžio 1 dienos turi pateikti ataskaitą apie paminėtų rekomendacijų įgyvendinimą, kad Pasaulio paveldo komitetas ją įvertintų per 48 sesiją“, – teigiama sprendime.
Lietuva įsipareigojo iki šios datos parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, patikslinti vertybės ribas ir jos buferinę zoną atsižvelgiant į Kauno išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat reikės patobulinti Kauno modernizmo valdymo planą siekiant, kad jame būtų numatyti aiškūs mechanizmai, užtikrinantys išskirtinės vertės ir jos vertingųjų savybių išsaugojimą, nustatyti naujos plėtros sąlygas, projektinės veiklos gaires, poveikio paveldui vertinimo procedūras.
S. Kairys įsitikinęs, kad rekomendacijas pavyks įgyvendinti.
„Be abejo, UNESCO suteikia ne tik garbę, ne tik pasididžiavimą, ne tik stipriausią ženklą kalbant apie turizmą, bet tai yra ir tam tikros pareigos šalia didžiulių galimybių. Taip, buvo tam tikri ekspertų pastebėjimai, juos reikės įvertinti, į juos atsižvelgti, į tai pirmiausiai turės įsiklausyti Kauno miestas. Manau, kad turint tą energiją po šiandienos sprendimo, visus tuos dalykus įmanoma padaryti“, – BNS pirmadienį sakė kultūros ministras.
Kauno miesto savivaldybės teigimu, po pirmadienio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.
„Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių, vaikščiodami po miestą, šypsodavosi. Nuo šiol tos šypsenos bus dar platesnės, jų bus daugiau. Turime naują kaunastišką vizitinę kortelę – UNESCO statusą. Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė, viską jungiantis optimizmas – išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje Rijade į Pasaulio paveldo taip pat įrašyta Kuldyga Latvijoje, viduramžių žydų paveldas Erfurte, Vokietijoje, vikingų laikų žiedinė tvirtovė Danijoje, archeologinė senovės Jeriko vietovė Palestinoje ir kiti objektai ar vietovės.
