„Disney” filmo „Snieguolė” perdirbinio žvaigždė sukėlė diskusiją dėl savo komentarų apie originalų filmą, kuriuose užsiminė, kad princas yra „persekiotojas”, o pagrindinei herojei trūksta drąsos, rašo „Christian Post”.
Originalaus Disnėjaus filmo „Snieguolė”, paremto klasikine pasaka, premjera įvyko 1937 m. gruodį, o perdirbinys turėtų pasirodyti 2024 m. kovą. Daug pastarųjų laikraščių antraščių apie filmą daugiausia dėmesio skiriama pagrindinei aktorei, 22 metų Rachel Zegler (Reičel Zegler), kuriai patikėta vaidinti visų mylimą personažą Snieguolę.
„Turiu omenyje, žinote, kad originalus animacinis filmas pasirodė 1937 m., ir tai labai akivaizdu, – sakė R. Zegler interviu „Extra” 2022 m. – Daug dėmesio skiriama Snieguolės meilės istorijai su vaikinu, kuris tiesiog persekioja ją. Keista! Keista. Šį kartą to nedarėme”.
Rugsėjo mėnesį interviu „Variety” aktorė pakartojo, kad šiuolaikinis „Snieguolės” perdirbinys nukryps nuo originalaus filmo ir pasiūlys kitokią kultinės Disnėjaus princesės interpretaciją, kuriai nereikės, kad ją išgelbėtų princas.
„Ir ji nesiruošia svajoti apie tikrąją meilę, – pabrėžė aktorė. – Ji svajoja apie tai, kaip tapti lydere, kuria ji žino, kad gali būti, ir lydere, kuria, kaip jai sakė jos miręs tėvas, ji galėtų būti, jei būtų bebaimė, sąžininga, drąsi ir tikra.”
Faith Moore (Feit Mūr), knygos „Gelbstint Pelenę” autorė: (angl. What Feminists Get Wrong about Disney Princesses and How to Set It Right) ir būsimo romano „Kalėdų Karolis” (angl. Christmas Karol) autorė teigia, kad R. Zegler ir šiuolaikinė auditorija neteisingai suprato, kaip pasakose simbolizmas naudojamas istorijai papasakoti.
„Pasakos remiasi tuo, ką mitografė Marina Warner vadina „simboliniu esperanto” – eilė elementų, kurie kiekvienoje pasakoje yra vienodi ir visada reiškia tą patį dalyką”, – laikraščiui „The Christian Post” sakė F. Moore.
Kaip paaiškino autorė, pasakų veikėjų išvaizda atspindi jų vidų, o išorinis grožis reiškia prigimtinį gerumą. Kiti pasakų simboliai yra miškai, simbolizuojantys psichinę sumaištį, ir veidrodžiai, kurie tarnauja kaip tikrojo Aš atspindys.
„Meilės iš pirmo žvilgsnio ir tikrosios meilės bučinio tropas, dėl kurio R. Zegler čia nesutinka, visiškai atitinka šį simbolinį sutrumpinimą, – teigė F. Moore. – Tačiau mes, kaip kultūra, tai pamiršome apie pasakas ir esame pasiryžę jas suprasti pažodžiui.”
„Taigi Zegler ir daugelis kitų žmonių mano, kad Snieguolės princas yra „persekiotojas”, nes jie nežino, kad pasakos neturi būti suprantamos pažodžiui, o jei ir žino, kad jos simboliškos, nežino, ką simbolizuoja kiekvienas elementas”, – pridūrė autorė.
Pirmajame savo knygos „Gelbstint Pelenę” skyriuje ji paaiškina princo charakterį ir bučinio, kurį jis dovanoja Snieguolei po to, kai ji užmiega giliu miegu, prasmę. Pasak autorės, bučinys simbolizuoja Snieguolės užbaigtą virsmą moterimi, kuri yra pasirengusi patirti brandžią, romantišką meilę.
„Manau, kad ši istorija pasakoja apie mergaitės perėjimą iš vaikystės į moterystę, – paaiškino autorė. – Ji prasideda vyresnei moteriai suvokiant, kad ji pasikeitė, o baigiasi mergaitei įžengus į savo moteriškumo pilnatvę.”
„Vyresnioji moteris” reiškia Snieguolės pamotę, piktąją karalienę, kuri siekia nužudyti Snieguolę po to, kai „Magiškasis veidrodis” paskelbia, kad jaunoji princesė yra „teisingiausia iš visų”. Snieguolė yra priversta bėgti, paklydusi tamsiame miške, kol atsiduria septynių nykštukų namuose.
Cituodama originalią pasaką, pagal kurią sukurtas Disnėjaus filmas, autorė teigė, kad šukos ir raišteliai simbolizuoja „perėjimą prie menarchės, lytiškumo ir vaikų gimdymo”. Nors Disnėjaus filme vaizduojama, kaip Snieguolė valgo užnuodytą piktosios karalienės obuolį persirengusi elgeta, princesė vos nemiršta dėl užnuodytų šukų ir raištelių, kurie surišti taip stipriai, kad ji vos gali kvėpuoti.
F. Moore pabrėžė, kad bučinys yra būtinas istorijai, nes jis simbolizuoja naują Snieguolės moteriškumo statusą. Ji taip pat pažymėjo, kad alternatyva princui pabučiuoti Snieguolę, kad ją pažadintų, būtų buvusi tiesiog palikti ją miegančią.
„Princas vargu ar apskritai yra personažas; jis yra simbolis, – sakė autorė. – Naujos Snieguolės galios – gebėjimo daugintis – simbolis. Iš tikrųjų tai tikrai feministinė istorija”.
Dėl R. Zegler komentarų apie tai, kad naujausia Snieguolės versija yra „lyderė”, kuri yra „drąsi”, F. Moore pažymėjo, kad Disnėjaus princesė jau turi daugybę savybių, kurių, aktorės nuomone, trūksta Snieguolei.
„Ji drąsi, išradinga ir ištikima sau”, – sakė „Gelbstint Pelenę” autorė. – Ji atsiduria pasiklydusi ir viena septynių nepažįstamųjų namuose ir nusprendžia sudaryti sandėrį: ,Aš gaminsiu maistą ir valysiu, o tu saugosi mane’. Tai išradinga! Ji švilpauja linksmą melodiją, kad pakeltų nuotaiką. Tai drąsu!”
„Kai rašytojai kuria herojes moteris, įkūnijančias tradiciškai vyriškus bruožus, pavyzdžiui, narsą mūšyje, riziką, nesidomėjimą šeimyniniu gyvenimu ir t. t., jie iš esmės sako, kad vienintelis būdas būti galinga moterimi – būti vyru, – pridūrė ji. – Tai siaubingai menkina moteris.”
F. Moore dar kartą pabrėžė, kad žiūrovai neturi aiškinti pasakų pažodžiui, ir pridūrė, kad Snieguolės, kaip lyderės, statusas simboliškai nesvarbus, nes istorija pasakoja apie jos perėjimą iš vaikystės į moterystę.
Paprašyta įsivaizduoti hipotetinę situaciją, kai ji rašytų naujojo filmo „Snieguolė” scenarijų, F. Moore sakė, kad leistų pagrindinei herojei būti „nepelnytai moteriškai” ir pabrėžtų dalykus, kurie daro ją „galingą”.
„Jos gebėjimas rūpintis namais, gaminti maistą ir valyti yra svarbūs ir vertingi įgūdžiai, – sakė F. Moore. – Jos globėjiška prigimtis ir nesavanaudiškas rūpestis yra gražūs dalykai. Meilė, kuria ji dalijasi su princu, suponuoja didžiausią dovaną ir stiprybę: tai, kad vieną dieną ji taps motina ir užaugins kitą vaikų kartą, kuri bus aiški, drąsi ir tikra.”
