Rugpjūčio 10 d. Indijos krikščionys susirinko paminėti „Juodąją dieną” ir išreiškė nepritarimą pagrindinių teisių dalitams krikščionims ir musulmonams nesuteikimui.
Tradicija rugpjūčio 10 d. minėti „Juodąją dieną” prasidėjo 2009 m. tarp dalitų krikščionių, o ilgainiui išsivystė ir įtraukė įvairias krikščioniškas denominacijas. Šiuo vieningu minėjimu protestuojama prieš istorinį 1950 m. prezidento dekretą, išleistą tą pačią dieną, kuriuo buvo atšauktos lengvatos marginalizuotiems asmenims, nusprendusiems pereiti iš induizmo į kitas religijas.
Minėtoms grupėms Indijos vyriausybė neleido dalyvauti pozityviųjų veiksmų programose vien dėl religinių priežasčių. Kasmetinė „Juodoji diena” yra aiškus priminimas, kad ši religinė diskriminacija turi būti nutraukta.
Šiais metais protestas vyko kaip tyli demonstracija prie Švč. Širdies katedros. Įvairios organizacijos, tarp jų Indijos katalikų vyskupų konferencija (CBCI), Indijos nacionalinė bažnyčių taryba ir Nacionalinė dalitų krikščionių taryba, susivienijo šiam tikslui.
Planuotam susirinkimui prie Džantar Mantar, tradicinės protesto akcijos vietos, nebuvo gautas leidimas, todėl buvo pasirinkta kita vieta. „Mes solidarizuojamės su dalitų krikščionių ir musulmonų kančiomis ir toliau kovosime už teisingumą šių vargšų ir atstumtųjų atžvilgiu. Taigi judėjimas tęsis tol, kol sulauksime teisingumo”, – sakė tėvas Vijay Kumar Naya.
Šiuo metu dalitų krikščionių ir musulmonų reikalavimus svarstanti grupė netrukus pateiks savo ataskaitą. Ši komisija nagrinėja galimybę įtraukti krikščionis ir musulmonus dalitus į Indijos pozityviųjų veiksmų politiką.
„Mes visiškai nepritariame šios komisijos sudarymui, – sakė V. K. Nayak. – Tai yra vilkinimo taktika, kuria jie nori pasinaudoti, o mes norime, kad jie paspartintų šį klausimą”, – patikslino jis.
