Naujajai Klaipėdos valdžiai užsimojus Kuršių nerijoje esančią Smiltynę paversti kurortine vietove, centrinės valdžios atstovai sako, kad dabartiniai įstatymai nenumato galimybės įteisinti atskiros miesto dalies kaip kurorto, bet norėtų atgaivinti diskusijas šiuo klausimu.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad Smiltynė turi visas galimybes tapti poilsiautojams patrauklesne kurortine vietove, tačiau ten dar nesukurta reikiama infrastruktūra.
„Smiltynė – išskirtinio grožio teritorija, tačiau iki šiol joje nėra sukurta reikiama infrastruktūra, kad poilsiautojai norėtų ten praleisti daugiau laiko. Ši vieta turi didžiulį potencialą. Mūsų tikslas – rasti galimybes Smiltynei atsiskleisti ir ją paversti traukos objektu“, – šią savaitę Klaipėdos savivaldybės išplatintame pranešime sako A. Vaitkus.
Anot jo, siekiant Smiltynę paversti kurortine vietove būtinas centrinės šalies valdžios palaikymas. Trečiadienį A. Vaitkus tai aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.
„Aplink tiek daug reglamentavimų, kad be centrinės valdžios palaikymo atgaivinti Smiltynę be galo sudėtinga ar net visai neįmanoma. Viliuosi, kad su ministro palaikymu įveiksime biurokratinius trikdžius“, – po susitikimo sakė A. Vaitkus.
Su šiuo metu atostogaujančiu S. Gentvilu BNS susisiekti nepavyko.
Dabartinis Turizmo įstatymas nenumato galimybės, kad Smiltynė, kaip atskira miesto dalis, būtų pripažinta kurortine vietove, į ją pretenduoja tik visa savivaldybė, sako Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas.
Anot jo, tai numatyta pavasarį priimtame Turizmo įstatyme.
„Ne kartą buvo diskutuota ir siūlymų įvairiausių buvo, kad Smiltynė taptų kurortine teritorija (…) Bet pavasario sesijoje mes kaip tik priiminėjome Turizmo įstatymą ir jame galimybės savivaldybės tam tikrai teritorijai pretenduoti į kurortinės vietovės ar kurorto statusą nėra“, – BNS sakė A. Bagdonas.
Smiltynės geografinė padėtis yra unikali: ji yra Klaipėdos miesto dalis, esanti anapus Kuršių marių ir fiziškai susijungusi su Kuršių nerijoje esančiu Neringos miestu, turinčiu kurorto statusą. Todėl, A. Bagdono manymu, pagal visus kriterijus ji galėtų būti kurortu, tačiau teisiškai tai neįmanoma.
Smiltynės geografinė padėtis yra unikali: ji yra Klaipėdos miesto dalis, esanti anapus Kuršių marių
„Teisinės galimybės kaip ir nėra, bet savo didžiąja dalimi teikiamų paslaugų ir vietovėmis – pušynu, jūra – ji galėtų iš esmės atitikti kurortinei teritorijai ar kurortui, galėtų pretenduoti ir tapti. Jūra, pušynais nelabai kuo skiriasi nuo Kuršių nerijos“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo nario teigimu, tarp politikų reikėtų atgaivinti diskusijas dėl Smiltynės: „Reikėtų čia, matyt, platesnės diskusijos, nes parlamentarai manė, kad gali tik savivaldybė būti. (…) Gal ir gerai, kad ten būtų kurortas“.
Bendrovės „Sweco Lietuva“ 2018 metais parengta Smiltynės teritorijos turizmo ir rekreacijos schema numato veiksmų planą, kaip Smiltynė galėtų tapti kurortine vietove, specialios infrastruktūros įrengimą didinant jos patrauklumą.
Kurorto statusas savivaldybei palengvintų sprendimų, susijusių su teritorijoje planuojamais darbais, priėmimą, taip pat būtų galima tikėtis finansinės valstybės paramos.
Kurorto statusą Lietuvoje dabar turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinės teritorijos – Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Kurortine teritorija ketina tapti Platelių miestelis Plungės rajone.
