Iki 2050 m. kai kuriose Rytų Azijos ir Europos dalyse 65 metų ir vyresni žmonės sudarys beveik 40 proc. visų gyventojų, rašo „CNE News”. Vis daugiau šaltinių kiekvienais metais pranešama, kad didelėje Europos dalyje gimstamumas mažėja. Pasak ekspertų, tai tik pradžia: žemynas turi ruoštis naujai realybei.
Pasaulio demografinė padėtis keičiasi, ir tai nesunku pastebėti Europoje. Beveik kiekvieną mėnesį kuri nors šalis paskelbia grėsmingus demografinius duomenis. Paprastai pranešama apie gimstamumo mažėjimą arba vyresnių nei 65 metų žmonių skaičiaus didėjimą.
Iš visų šių duomenų matyti vienas aiškus vaizdas: Europa traukiasi, ir tai vyksta sparčiai.
Pavyzdžiui, jei dabartinės tendencijos išliks, teigiama, kad iki 2060 m. Suomijos gyventojai išnyks.
Suomijos statistikos tarnybos ataskaita rodo, kad Europos demografinė krizė neaplenkia ir šios šalies. 2022 m. Suomijos moterys pagimdė 44 91 kūdikį. Tai yra vidutiniškai 1,32 vaiko vienai moteriai, pranešė „Euractive”. Tai mažiausias skaičius nuo 1776 m., kai Suomijos gimstamumo rodiklis buvo matuojamas pirmą kartą. Tais metais gimstamumas buvo beveik penki vaikai vienai moteriai.
Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, nuo to laiko bendras gimstamumas Suomijoje sumažėjo. 2020 m. buvo nedidelis naujagimių skaičiaus pikas dėl COVID pandemijos, rašė „Euractive”. Tačiau 2021-2022 m. jis vėl sumažėjo nuo 1,46 vaiko vienai moteriai iki 1,32.
Praėjusią savaitę „New York Times” pranešė, kad iki 2050 m. kai kuriose Rytų Azijos ir Europos dalyse 65 metų ir vyresni žmonės sudarys beveik 40 proc. gyventojų.”
Tokios tendencijos turi didelį ekonominį poveikį. Didėjant pensininkų skaičiui, didėja ir spaudimas dirbantiems gyventojams. Vis mažesnei grupei tenka vis didesnė našta, o Europai tai reiškia, kad turtingos šalys, kurios dažnai labiausiai kovoja su demografija, turi keisti padėtį. Tikėtina, kad norint užtikrinti tvarumą, reikės iš esmės pakeisti tokius savaime suprantamus dalykus kaip pensijos, pensinis amžius ir griežta imigracijos politika. Ir, kaip matėme Prancūzijoje, šios korekcijos nėra vertinamos palankiai. Tūkstančiai prancūzų kelis mėnesius protestavo prieš prezidento E. Macrono pensijų reformas.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas Europoje niekaip nesusijęs su mažesniu gimstamumu. Dar 2020 m. BBC rašė, kad taip yra daugiausia dėl to, kad, palyginti su ankstesniais laikais, vis daugiau moterų įgyja išsilavinimą ir eina dirbti. Jos taip pat turi daugiau galimybių naudotis kontracepcija, todėl gali rinktis turėti mažiau vaikų. Kaip rašo BBC, „daugeliu atžvilgių mažėjantis gimstamumas yra sėkmės istorija”.
XX a. viduryje Vakarų pasaulyje dėl kūdikių bumo atsirado daug darbo jėgos, kuri prisidėjo prie ekonomikos augimo. Tačiau kai gimsta mažiau vaikų, visuomenė turi prisitaikyti prie šios naujos realybės. Tačiau tai sukelia didesnį nestabilumą žemyne. Griežtos vyriausybės priemonės, nesvarbu, būtinos ar ne, skatina dabartinės dirbančiųjų kartos nepasitenkinimą ir nesaugumo jausmą.
O pasak ekspertų, su kuriais kalbėjosi „New York Times”, šios priemonės neišvengiamai lems ekonomikos augimo mažėjimą. Todėl Europa turi ruoštis ekonomiškai sunkesniems laikams.
Todėl pastaraisiais dešimtmečiais Europa galėjo gauti ekonominės naudos iš gyventojų skaičiaus augimo. Ir nors šiame žemyne šis augimas pasiekė lūžio tašką, Afrikoje ir kitose Azijos dalyse vyksta atvirkštinis procesas. „Netrukus, remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, geriausiai subalansuota darbo jėga daugiausia bus Pietų ir Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose”, – rašo „New York Times”.
Tačiau ir ten seksualinė revoliucija duoda vaisių. „New York Times” pasakojama apie Keniją, kur gimstamumas smarkiai sumažėjo: „Prieš 50 metų moterys vidutiniškai susilaukdavo aštuonių vaikų, o pernai – tik šiek tiek daugiau nei trijų.”
Tačiau, anot laikraščio, šis pokytis atveria ir didžiules galimybes: „Kai gimstamumas mažėja, šalys gali pasinaudoti ,demografiniais dividendais’, kai didėjanti dirbančiųjų dalis ir nedaug išlaikytinių skatina ekonomikos augimą. Mažesnes šeimas turintys suaugusieji turi daugiau laisvo laiko mokymuisi ir investicijoms į vaikus. Į darbo rinką įsilieja daugiau moterų, o tai dar labiau skatina ekonomikos augimą.”
Tačiau, nepaisant šių „milžiniškų privalumų”, kaip tai vadina Amerikos dienraštis, šie pokyčiai taip pat gali atsiliepti ekonomikos augimui: „Jei didelis skaičius jaunų suaugusiųjų neturės galimybių įsidarbinti ar įgyti išsilavinimą, plačiai paplitęs jaunimo nedarbas gali kelti grėsmę stabilumui, nes nusivylę jaunuoliai, ieškodami geresnių galimybių, atsigręš į nusikalstamas ar ginkluotas grupuotes.”
Taigi, pasaulis artėja prie demografinio lūžio, rašo „New York Times”. Kol jaunos šalys, vykdydamos gerą politiką, turi ruoštis ekonomikos augimui, turtinga Europa turės persitvarkyti ir pasiruošti dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimui: „Jei šios šalys nesugebės pasirengti mažėjančiam dirbančiųjų skaičiui, jų laukia laipsniškas gerovės ir ekonominės galios mažėjimas.”