Joachimas Paulas nuo 2016 m. yra Reino krašto-Pfalco parlamento narys, švietimo ir skaitmeninimo reikalų atstovas. Nuo 2019 m. iki 2022 m. jis buvo AfD federalinio vykdomojo komiteto narys. Jis daug metų remia vokiečių mažumas Vidurio ir Rytų Europoje ir reguliariai rašo žurnalui “Freilich” (Austrija) ir savaitraščiui “Junge Freiheit” (Berlynas). Neseniai jis davė ir šį interviu.
Kodėl Vokietijos konservatorius turėtų balsuoti už AfD?
AfD yra vienintelė partija, kuri politiškai kovoja prieš masinę imigraciją Vokietijoje ir yra pirmasis pasirinkimas visiems, kurie savo šalyje jaučiasi kaip užsieniečiai. Mūsų miestai radikaliai keičiasi chaoso, daugiakultūriškumo ir smurto prieš vietinius vokiečius kryptimi. Visos kitos partijos nenori keisti A. Merkel atvirų sienų politikos. Kas mėnesį į Vokietiją atvyksta vis daugiau migrantų, o tai kelia didelę įtampą.
Tačiau tai ne vienintelė priežastis, kodėl vis daugiau konservatorių balsuoja už AfD. Vadinamosios “krikščionių demokratų” partijos neturi jokių problemų su radikalios kairiosios Žaliųjų partijos, kurioje slypi labai ekstremistinių elementų, idėjomis. Joms nepavyksta pasipriešinti progresyviajai genderizmo ideologijai. Tiesą sakant, CDU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga) ir CSU (Krikščionių socialinė sąjunga Bavarijoje) labai gerai jaučiasi formuodamos vyriausybes federalinėse žemėse su žaliaisiais ir be problemų tai darytų federaliniu lygmeniu.
Naujausių apklausų duomenimis, AfD yra antroji pagal dydį politinė jėga Vokietijoje, surinkusi 20 % balsų ir aplenkusi SPD (socialdemokratus). Kodėl taip išaugote?
Iš esmės AfD augimą lėmė keli vienu metu susiklostę veiksniai. Viena vertus, masinė imigracija kas mėnesį blogėja ir žmonėms vis labiau atsibosta tokia politika. Daugelis ateina pas mus, nes dabar mato, kad 2015 m. atverti sienas buvo didžiulė klaida, ir nori, kad tai nedelsiant pasikeistų. Kita vertus, vyriausybėje esantys žalieji nori pertvarkyti Vokietijos ekonominį gyvenimą ir nori priversti paprastus žmones keisti savo šildymo sistemas, o tai reiškia didžiules išlaidas mokesčių mokėtojams. Šių dviejų veiksnių susiliejimas paskatino paramą AfD.
Per rinkimus Žemutinėje Saksonijoje AfD peržengė 10 proc. ribą. Ar šis rezultatas rodo, kad AfD yra svarbi partija ne tik Rytų Vokietijoje?
Taip, pastebimas poslinkis šia kryptimi. Dėl radikalios ir dogmatiškos žaliųjų politikos daugelis vakarų vokiečių palaiko AfD, nes baiminasi, kad jų gyvenimo lygis pablogės. Daugelis mano, kad ši Vokietijos ekonominio gyvenimo transformacija, socialistinė transformacija, pakenks pramonei ir lems deindustrializaciją.
Ar žinote, iš kur šie nauji rinkėjai yra kilę, už kokias partijas jie anksčiau balsavo?
Naujieji AfD rinkėjai ateina beveik iš visų partijų, ypač iš SPD, CDU ir FVP (Pažangiosios liaudies partijos), daugelis jų taip pat yra nauji rinkėjai.
Kokia jūsų pozicija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą? Kai kurios žiniasklaidos priemonės AfD pavadino “Kremliaus partija”.
Iš tikrųjų mes nesame Kremliaus partija, mes esame partija, kuriai vokiečiai yra svarbiausia. AfD kyla klausimas, ar šis karas kenkia Vokietijos interesams, ar ne. Mes manome, kad taip, ir dėl šios priežasties norime kuo greičiau rasti taikų sprendimą. Be to, mūsų ginkluotųjų pajėgų būklė yra tiesiog apgailėtina. Žinoma, smerkiame Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, tačiau visų pirma norime taikos, nes tai geriausiai atitinka Vokietijos interesus.
Vokietijoje AfD yra kažkas panašaus į sanitarinį kordoną (niekas nenori bendradarbiauti aut.past.). Tačiau tai, kas įvyko Švedijoje, Italijoje ir Suomijoje, rodo, kad Europoje aiškiai keičiasi tendencijos. Kaip manote, ar gali būti, kad Vokietijoje sanitarinis kordonas baigsis?
Taip, aš taip manau. Faktas tas, kad dabartinis CDU (krikščionys demokratai) lyderis Friedrichas Merzas uždraudė CDU kaip nors bendradarbiauti su AfD, tačiau manau, kad jis ilgai neužsibus ir kad vienas iš jo įpėdinių artimiausiais metais gali svarstyti galimybę bendradarbiauti su AfD.
Kalbant apie tai, kas vyksta Europoje, manau, kad visos nacionalinės konservatyviosios partijos turi labiau bendradarbiauti, kad galėtų įsitvirtinti savo šalių vyriausybėse ir vykdyti veiksmingą politiką prieš masinę imigraciją. Neužtenka uždaryti ir saugoti sienas; būtina sukurti visos Europos masto reimigracijos politiką. Padėtis nepasikeis vien uždarius sienas. Visi tie, kurie neprisitaiko prie mūsų kultūros ir gyvenimo būdo, turi būti grąžinti į savo kilmės šalis. Tai neatidėliotina užduotis.
Pastaraisiais metais AfD iš visų partijų labiausiai nukentėjo nuo kraštutinių kairiųjų smurto. Ar padėtis pagerėjo?
Deja, ne. Padėtis visiškai nepasikeitė, ir toliau patiriame daug smurto ne tik prieš vadovybę, bet ir prieš eilinius partijos narius. Šiam smurtui gerai vadovauja kraštutiniai kairieji ir jį gerai finansuoja federalinės vyriausybės ir Vokietijos vyriausybės, taip pat kairiųjų nevyriausybinių organizacijų ir organizacijų, kurios tiesiogiai finansuoja smurtaujančias organizacijas, pinigais.
O kaip dėl teisingumo? Kaip Vokietijos teisingumo sistema elgiasi su smurtaujančiais aktyvistais?
Mūsų teisingumo sistema yra labai lėta ir tolerantiška kairiųjų ekstremistų atžvilgiu. Jei atsižvelgtume į jų nusikaltimų sunkumą, bausmės yra beveik juokingos. Pavyzdžiui, bausmės už pasikėsinimą nužudyti arba už AfD nario suluošinimą neviršija penkerių metų kalėjimo. Tai sukuria nebaudžiamumo jausmą ir neleidžia nutraukti smurto.
