Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kalnų kelionė, liepos 7 dieną, buvo ypatinga dėl toje maldos kelionėje kartu su piligrimais keliavusių mūsų visų uniformuotų Angelų Sargų. Ypatinga ji buvo ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kapelionui kunigui Antanui Budreckui, kuriam Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila įteikė Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos pasirašytą padėką už atsidavusią tarnystę.
Pasak Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus, Žemaičių Kalvarija šiomis dienomis tapo tikėjimo sostine, į kurią nepaliauja plūsti piligrimai. Žemaičių ganytojas dėkojo atvykusiems Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui, Pagėgių savivaldybės vicemerei Ligitai Kazlauskienei, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui Mariui Draudvilai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vadui pulkininkui Rimantui Timinskiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui Sauliui Greičiui bei visiems teisėtvarkos ir teisėsaugos srityje tarnaujantiems ir dirbantiems žmonėms, taip pat šią dieną Šventovės sielovadoje tarnavusiems Šilutės dekanato kunigams ir jų dekanui kanauninkui Remigijui Saunoriui.
Sumos Šv. Mišių auką aukojo Vilniaus arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis kartu su vyriausiuoju Lietuvos policijos kapelionu kunigu Algirdu Toliatu ir kitais Lietuvos policijos kapelionais, giesme Viešpatį šlovino Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos choras ir jo vadovė Vita Matulė, iš kito bazilikos šono aidėjo Artūro Maniušio vadovaujamo Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai.
Dalindamasis savo tikėjimo patirtimi, vyskupas A. Poniškaitis kvietė susimąstymui apie kiekvieno žmogaus gyvenimo kelionę pas Dievą, kurioje patiriama visko, o galutinis tikslas yra ne išnykimas, bet dar daugiau gyvenimo. „Neturime užstrigti vaikystėje, paauglystėje ar dirbtinoje jaunystėje, bet turime augti, bręsti, prisiimti atsakomybę, – ragino ganytojas. – Gyventi čia ir dabar, o ne praeities nostalgijoje ar ateities svajonėse. Gyventi realybėje, o ne iliuzijose. Gyventi savo, o ne kitų gyvenimą.“
Svečio vyskupo teigimu, vyro ir moters santuoka taip pat yra kelionė, kurioje Viešpats nori, kad meilė augtų, o ne mažėtų, kad ne tik santuokos diena būtų gražiausia gyvenime, bet ir dienos po jos būtų pažymėtos ne silpstančia, bet augančia meile, kuri anot Šventojo Rašto, neieško savo naudos, pamiršta, kas buvo bloga ir niekuomet nesibaigia.
Vysk. A. Poniškaitis pabrėžė, kad Dievo akys visada mato daugiau nei žmogaus, todėl jis visuomet prabyla į žmogaus širdį per kitus žmones – ne gražbyliaudamas, ne pataikaudamas, tačiau iš tiesų matydamas ir mylėdamas. „Policijos, teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojams tenka susidurti su visokiais žmonėmis. Melskime jiems ir mums gebėjimo visada įžvelgti kitame žmogų ir prabilti į jo širdį, kad mumyse ir aplink mus būtų daugiau Viešpaties dovanojamo gyvenimo“, – linkėjo Vilniaus arkivyskupo augziliaras.
