Ėmęsis kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos Seimas vilkina laiką užuot apsisprendęs ir pasakęs „taip“ arba „ne“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vietoje to, kad Seimo nariai imtų ir paspaustų mygtuką „už“ ar „prieš“, jie daro visokius viražus, kurie man ne visiškai suprantami. Manau, kad viskas jau padaryta, beliko Seimui apsispręsti. Šitoje vietoje man atrodo tiesiog vilkinamas laikas vietoje to, kad imtis politinės valios pasakyti „taip“ arba „ne““, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.
Jis taip pat stebėjosi, kad kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai parlamentas sumanė praėjus keleriems metams po jos pateikimo.
„Stambulo konvencija Seime, jei neklystu, guli jau nuo 2018 metų, jau bus penkeri metai. Įdomu, kad praėjus penkeriems metams buvo nuspręsta, kad kyla atitikimo su Konstitucija klausimų“, – pabrėžė G. Nausėda.
Įdomu, kad praėjus penkeriems metams buvo nuspręsta, kad kyla atitikimo su Konstitucija klausimų
Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Dėl šio nutarimo priėmimo parlamentarai apsispręs jau rudens sesijoje, nes antradienį baigėsi Seimo pavasario sesija.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.