Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais – ją ketinama didinti 10 proc. iki 924 eurų.
Tuo metu minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, kartu su MMA 20 proc. didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų mažiausiai uždirbantiems gyventojams atlyginimas „į rankas“ augs 76 eurais.
„Viliuosi ir tikiuosi, kad abu šie instrumentai – tiek minimali mėnesinė alga, tiek neapmokestinamas pajamų dydis – leis mažiausias pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams nuo kitų metų pajausti atlyginimo kilimą 76 eurais „į rankas“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų.
MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba šiemet gegužę pirmą kartą per penkerius metus sutarė dėl MMA didinimo. Buvo sutarta MMA didinti 10 proc. kartu didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 20 proc. iki 750 eurų.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovas Raimondas Tamošauskas sako, kad MMA apskritai turėtų būti neapmokestinama.
„Galvojame, kad šiuo atveju tai (sutarimas didinti MMA ir NPD – BNS) yra žingsnis į priekį. Mes einame po truputį prie šito principo įgyvendinimo ir ateityje tikimės, kad minimali alga, kaip yra normaliai visame pasaulyje, bent jau didesnėje jo dalyje, tai yra neapmokestinamas dydis“, – LRT radijui sakė R. Tamošauskas.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad Vyriausybei siūlant mokesčių reformą verslo atstovai jaučiasi „truputį apgauti“.
„Ką mes matome dabar, kad kartu su neapmokestinamo pajamų dydžio didinimu 20 procentų kartu yra keliami ir mokesčiai. Argumentuojama, kad mokesčius reikia kelti, nes reikia kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kas mūsų manymu nėra labai sąžininga. (…) Jaučiamės truputį apgauti“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.
„Jeigu dar papildomai prie tos naštos prisidės ir mokesčių kėlimas, tai iš tikrųjų šiuo atveju našta bus sunkiai kai kuriems darbdaviams pakeliama“, – pridūrė LVK prezidentas.
Ministerijos duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje buvo apie 108,7 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 13,7 tūkst.
Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų.
Pagal Ekonominės raidos scenarijų, darbo užmokesčio augimo tempas šiemet šalyje sieks 9,1 proc., 2024 metais gali sulėtėti iki 5 procentų.
