Didžiausias iššūkis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui per daugiau nei du jo valdymo dešimtmečius išblėso po to, kai maištingas samdinių vadas, įsakęs savo kariams žygiuoti į Maskvą, staiga susitarė su Kremliumi pasitraukti į tremtį ir paskelbė atsitraukimą.
Tačiau trumpas sukilimas atskleidė Rusijos vyriausybinių pajėgų pažeidžiamumą – Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos „Wagner“ grupės kariai galėjo netrukdomi persikelti į Rusijos Rostovo prie Dono miestą ir žengti šimtus kilometrų Maskvos link. Rusijos kariuomenė staigiai metėsi ginti sostinę.
Pagal šeštadienį Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo paskelbtą susitarimą J. Prigožinas išvyks į kaimyninę Baltarusiją, kuri remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o jam grėsę kaltinimai dėl ginkluoto sukilimo rengimo bus panaikinti.
Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad derėjosi su J. Prigožinu dėl paliaubų. Maskva jam padėkojo, tačiau apžvalgininkai pažymėjo, kad A. Lukašenkos, kuris paprastai laikomas jaunesniuoju V. Putino partneriu, įsikišimas pats savaime buvo nemalonus.
Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji nekels baudžiamųjų bylų maište dalyvavusiems „Wagner“ kovotojams, o neprisijungusiems prie jo turi būti pasiūlytos Gynybos ministerijos sutartys. J. Prigožinas įsakė savo kariams grįžti į savo lauko stovyklas Ukrainoje, kur jie kovojo kartu su Rusijos reguliariosios kariuomenės kariais.
Iki sekmadienio ryto vis dar nebuvo jokių pranešimų apie tai, kad J. Prigožinas būtų atvykęs į Baltarusiją. Liko neatsakyta į daugelį kitų klausimų, įskaitant tai, ar prie J. Prigožino tremtyje prisijungs kokie nors „Wagner“ kariai ir kokį vaidmenį jis ten gali atlikti, jei apskritai atliks.
J. Prigožinas, kuris maišto metu siuntė daugybę garso ir vaizdo įrašų, nuo tada, kai Kremlius paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl jo žygio nutraukimo ir išvykimo iš Rusijos, nutilo.
Platformos „Telegram“ kanaluose paskelbtuose vaizdo įrašuose iš Rostovo prie Dono matyti, kaip žmonės sveikina išvykstančius „Wagner“ karius. Kai kurie bėgo paspausti rankos J. Prigožinui, kuris važiavo visureigiu. Vėliau srities gubernatorius pranešė, kad visi kariai paliko miestą.
Rizika V. Putinui
V. Putinas anksčiau pažadėjo nubausti ginkluoto sukilimo, kuriam vadovavo jo buvęs protežė, kaltininkus. Per televiziją transliuotoje kalboje tautai jis pavadino sukilimą išdavyste.
D. Peskovas teigė, kad leisdamas nepersekioti J. Prigožino ir jo pajėgų, V. Putinas siekė aukščiausio tikslo – „išvengti kraujo praliejimo ir vidaus konfrontacijos, kurios rezultatai būtų nenuspėjami“.
Pasak analitikų, V. Putinui kyla rizika, ar jis nebus laikomas silpnu.
„Šis reikalas visiems laikams sumenkino Putiną“, – CNN sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas (Džonas Herbstas).
Tuo metu Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas teigia, kad tiesioginis A. Lukašenkos vaidmuo derybose dėl paliaubų V. Putinui yra žeminantis.
„Kremlius dabar susiduria su labai nestabilia pusiausvyra“, – sakoma pranešime.
„Lukašenkos suderėtas susitarimas yra trumpalaikė pataisa, o ne ilgalaikis sprendimas, o Prigožino maištas atskleidė rimtus Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos trūkumus“, – priduriama jame.
Maskva pasiruošė „Wagner“ pajėgų atvykimui ir pietiniame miesto pakraštyje įrengė patikros postus su šarvuota technika ir kariais. Apie 3 000 čečėnų karių buvo atitraukti iš kovų Ukrainoje ir anksti šeštadienį skubiai išvyko ten, pranešė Čečėnijos valstybinė televizija. Kulkosvaidžiais ginkluoti Rusijos kariai Maskvos pietiniame pakraštyje įrengė kontrolės postus. Įgulos iškasė greitkelių atkarpas, kad sulėtintų žygį.
Pasak J. Prigožino, „Wagner“ pajėgos buvo vos už 200 km nuo Maskvos. Tačiau po to, kai buvo sudarytas susitarimas, J. Prigožinas paskelbė, kad nusprendė atsitraukti, kad išvengtų rusų kraujo praliejimo.
Sekmadienio rytą pagrindinėje magistralėje tarp Maskvos ir Rostovo prie Dono vis dar galiojo kai kurie apribojimai, nors kitose vietose eismo apribojimai pamažu buvo atšaukiami.
J. Prigožinas reikalavo atstatydinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kurį jau seniai griežtai kritikavo dėl 16 mėnesių trunkančio karo Ukrainoje.
Jei V. Putinas sutiktų atstatydinti S. Šoigu, tai galėtų politiškai pakenkti prezidentui, kuris pavadino J. Prigožiną į nugarą dūrusiu išdaviku.
Vakarų žvalgyba matė maišto ženklų
JAV turėjo žvalgybos duomenų, kad J. Prigožinas jau kurį laiką telkė savo pajėgas prie sienos su Rusija. Tai prieštarautų J. Prigožino teiginiui, kad jo sukilimas buvo atsakas į penktadienį Rusijos kariuomenės įvykdytą jo stovyklų Ukrainoje puolimą.
Skelbdamas apie sukilimą J. Prigožinas apkaltino Rusijos pajėgas, kad jos raketomis, sraigtasparniais ir artilerija nusitaikė į „Wagner“ stovyklas Ukrainoje. Jis teigė, kad Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas įsakė surengti atakas po susitikimo su S. Šoigu, kuriame jie nusprendė sunaikinti samdinių pajėgas.
Gynybos ministerija neigė atakavusi stovyklas.
Anksčiau šią savaitę JAV Kongreso vadovai buvo supažindinti su informacija apie „Wagner“ telkimąsi, sakė su tuo susipažinęs asmuo. Jis nebuvo įgaliotas kalbėti viešai ir su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Apie JAV žvalgybos instruktažą pirmoji pranešė CNN.
Galimas J. Prigožino maišto motyvas buvo Rusijos gynybos ministerijos reikalavimas, kurį palaikė V. Putinas, kad privačios bendrovės iki liepos 1 dienos pasirašytų su ja sutartis. J. Prigožinas atsisakė tai padaryti.
„Gali būti, kad jis smogė dabar, nes matė, kad šis terminas kelia pavojų jo kariuomenės kontrolei“, – savo straipsnyje Atlanto tarybai rašė J. Herbstas.
Ankstyvą šeštadienį paaiškėjo, kad J. Prigožino privati armija kontroliuoja karinę būstinę Rostove prie Dono, mieste už daugiau kaip 1 000 km į pietus nuo Maskvos, iš kurio koordinuojamas Rusijos puolimas Ukrainoje, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Wagner“ kariai numušė kelis sraigtasparnius ir karinį ryšių lėktuvą. Rusijos gynybos ministerija komentarų nepateikė.
„Wagner“ karių ir įrangos taip pat buvo Lipecko srityje, maždaug už 360 km į pietus nuo Maskvos.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas, užtikrindamas sustiprintą saugumą, pirmadienį paskelbė nedarbo diena daugumai gyventojų – ši priemonė liko galioti ir po atsitraukimo.
Sekmadienį „Wagner“ kovotojai buvo bepalieką Rusijos pietinę Voronežo sritį, pranešė vietos gubernatorius.
„Wagner“ dalinių judėjimas per Voronežo sritį baigiasi“, – sakė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas.
„Jis vyksta normaliai ir be incidentų“, – pridūrė A. Gusevas, sakydamas, kad per šeštadienio operaciją prieš maištą įvesti kelionių apribojimai bus panaikinti, kai situacija bus galutinai išspręsta.
Proga Ukrainai
Nors Rusija teigė, kad sukilimas neturėjo jokios įtakos jos kampanijai Ukrainoje, Kyjivas teigė, kad neramumai suteikė progą, šaliai tęsiant ilgai lauktą kontrpuolimą.
Ekspertai teigė, kad paliaubos tikriausiai nebus J. Prigožino nesantaikos su Maskva istorijos pabaiga, nes dabar V. Putinas privalės imtis priemonių savo autoritetui atkurti.
Ukrainiečiai tikėjosi, kad dėl Rusijos kovų jų kariuomenei atsiras galimybių susigrąžinti Rusijos pajėgų užgrobtą teritoriją.
„Šie įvykiai labai paguodė Ukrainos vyriausybę ir kariuomenę“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis sausumos kariuomenės bendradarbis Benas Barry (Benas Baris). Jis sakė, kad net ir sudarius susitarimą V. Putino pozicijos tikriausiai susilpnėjo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai šeštadienį, prieš pat J. Prigožinui paskelbiant apie savo atsitraukimą, sakė, kad šis žygis atskleidė Kremliaus silpnumą ir „parodė visiems Rusijos banditams, samdiniams, oligarchams“, kad lengva užimti Rusijos miestus „ir, tikriausiai, arsenalus“.
„Wagner“ kariai suvaidino lemiamą vaidmenį Ukrainos kare, užėmę rytinį Bachmuto miestą – vietovę, kurioje vyko kruviniausi ir ilgiausi mūšiai. Tačiau J. Prigožinas vis dažniau kritikavo kariuomenės vadovybę, kaltindamas ją nekompetencija ir tuo, kad jo kariams stinga amunicijos.
62 metų J. Prigožinas, buvęs kalinys, jau seniai palaiko ryšius su V. Putinu ir yra laimėjęs pelningų Kremliaus maitinimo sutarčių, dėl kurių buvo pramintas „Putino virėju“.
Jungtinėse Valstijose jis ir dar keliolika Rusijos piliečių buvo apkaltinti vadovavę slaptai socialinių tinklų kampanijai, kuria buvo siekiama kurstyti nesantaiką prieš 2016 metų prezidento rinkimus, pasibaigusius Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergale. „Wagner“ siuntė samdinius į Libiją, Siriją, kelias Afrikos šalis ir galiausiai į Ukrainą.
Manoma, kad šias misijas remia Kremlius ir kad tai yra Rusijos įtakos operacijos, kuriomis siekiama pelnyti Afrikos vyriausybių palankumą ir gauti prieigą prie mineralinių išteklių.
Nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas naujienų agentūrai AFP sakė: „Vakar daug kam Rusijoje ir Vakaruose institucijų ir pasitikėjimo krizė nebuvo akivaizdi. Šiandien ji akivaizdi.“
„Vakarykštis elito atstovų raginimas vienytis tai tik patvirtino. Už jų slypi institucijų krizė ir baimė dėl savęs“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos vadovams nerimą sukels vaizdas, kai civiliai žiūrovai plojo „Wagner“ daliniams Rostove.
„Putino pozicijos susilpnėjo, – sakė K. Kalačiovas. – Putinas neįvertino Prigožino, kaip prieš tai neįvertino Zelenskio… Jis galėjo tai sustabdyti paskambinęs Prigožinui, bet to nepadarė.“
