Ramunė Jurkuvienė paliko įspaudą kiekvieno dūšioje, su rūpesčiu prisiliesdama prie žmogaus vargo, o taip pat įkvėpdama darbuotis šeimų, ligonių, vienišų, pažeidžiamų žmonių labui. Penktadienį Viešpačiui į savo namus pasikvietus vieną iš buvusių atkurto Lietuvos Carito vadovių, 5 vaikų mamą, gydytoją, Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkę Ramunę Jurkuvienę prisimena karitiečiai.
Nepabūgo nei sovietmečiu, nei dabar
„Nepritarė melui ir propagandai, visada stengėsi išlikti tiesoje ir švaria sąžine. Nepabūgo nei sovietmečiu, kuomet prisidėjo platinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, nei dabar. Matydama didelį visuomenės pasipiktinimą valstybės atstovų neteisingais sprendimais, Ramunė ėmėsi aktyvios veiklos.
Drąsiai stojo į Nacionalinės šeimos tarybos pirmininko poziciją ginti prigimtinę šeimą, vaiko teises, nuolatos ir betarpiškai bendraudama su visais: besikreipiančiais paprastais Lietuvos žmonėm, NVO, Savivaldybių, Seimo atstovais ir t.t.“, – internete skelbtą informaciją cituoja buvęs ilgametis Lietuvos Carito vadovas kun. Robertas Grigas, kurio pavaduotoja ne vienerius metus darbavosi R. Jurkuvienė.
Gausios šeimos mama jautė atsakomybę už visuomenę ir Bažnyčią
Lietuvos Carito Tarybos pirmininkui Arūnui Kučikui per daugiau nei du dešimtmečius su R. Jurkuviene teko bendrauti ir dėl vaikų auklėjimo, nes jų šeimų vaikai buvo bendraklasiai, ir dėl Carito vizijos bei tikrovės, jai prisiėmus vienos iš vadovų atsakomybes. „Kalbėjome apie socialinių paslaugų šeimoms plėtrą ir bendruomenių bei NVO stiprinimą, kuomet kartu dirbome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, apie šeimoms palankią politiką, bendradarbiaudami Nacionalinėje tėvų ir šeimų asociacijoje.
Ramunė buvo principinga, bet nefanatiška, išmintinga ir veikli, rūpestinga gausios šeimos mama ir įkvepianti dėstytoja, jautė atsakomybę už visuomenę ir Bažnyčią, buvo tvirta atlaikyti didelį išorės spaudimą krizinėse situacijose, gebėjo emocingai diskutuoti ir atsiprašyti suklydusi, vis iš naujo ieškoti santykio net su priešiškai nusiteikusiais. Dirbti ir bendrauti su Ramune buvo didelė dovana. Man ji buvo, yra ir išliks karitietiškos laikysenos, autentiško tikėjimo ir gyvenimo pavyzdys“, – sako A. Kučikas.
Atpažindavo idėjinius žmones, drąsino savanorius
Užaugusiai garsaus kauniečio politinio kalinio, gydytojo Povilo Butkevičiaus (1923 – 1985) šeimoje, pačiai pasirinkus gydytojos profesiją, R. Jurkuvienei ypač rūpėjo ligoniai. „Buvo labai užsidegusi organizuodama slaugos mokymus Kauno parapijų Carito savanoriams“, – prisimena po 90-ųjų Carite drauge su R. Jurkuviene dirbusi Kauno arkivyskupijos Carito administratorė Ona Virbašiūtė.
Pasak karitietės, pati turėdama gražią šeimą, R. Jurkuvienė buvo vizionierė. Išsyk atpažindavo idėjinius žmones, mokėdavo juos suburti, nuolat drąsindavo Carito darbuotojus ir savanorius. O. Virbašiūtės, o ir visos Carito bendruomenės atmintyje R. Jurkuvienė išliks ne tik kaip idėjų generatorė, bendražygių įkvėpėja, vargstančiųjų gynėja, šeimų palaikytoja ir globėja, bet visų pirma – kaip gilaus tikėjimo žmogus.
