Praėjus dviem dienoms po to, kai nuogas vyras užlipo ant Šv. Petro bazilikos didžiojo altoriaus, taip pažeisdamas saugumo taisykles, šeštadienį bazilikos arkivyskupas Mauro Gambetti (Mauro Gambetis) surengė atgailos pamaldas, kaip to reikalauja kanonų teisė išniekintų vietų atveju, rašo CNA.
Vėliau buvo nustatyta, kad vyras yra Lenkijos pilietis. Jis birželio 1 d. priėjo prie didžiojo altoriaus, kai bazilika jau turėjo būti uždaryta, greitai nusirengė ir užlipo ant altoriaus. Internete paskelbtose nuotraukose matyti ant jo nugaros žymikliu užrašyti žodžiai „Gelbėkite Ukrainos vaikus”.
„Vatikano žandarmerijos pareigūnams priartėjus, vyras nesipriešino, bet bendradarbiavo, kai jie nuvedė jį į policijos nuovadą Vatikane”, – sakoma „Vatican News” pranešime. Išsiaiškinus jo tapatybę, pagal Italijos ir Šventojo Sosto sutartį vyras buvo perduotas Italijos policijai, buvo išduotas įsakymas išsiųsti vyrą iš šalies, nurodyta kuo skubiau palikti Italijos teritoriją.
Pagrindinis bazilikos altorius, kuriame popiežius švenčia šv. Mišias, vadinamas Išpažinimo altoriumi. Marmurinis altorius, į kurį patenkama užlipus septyniais laipteliais, yra tiesiai virš Šventojo Petro kapo, o jį vainikuoja didelis barokinis Džianlorenzo Berninio bronzinis baldakimas.
Nuodėmė, maitinanti ir karus
Šeštadienio vidurdienį Romos laiku atgailos pamaldoms vadovavo bazilikos arkivyskupas kardinolas Mauro Gambetti (Mauras Gambetis). Per atgailos aktą kardinolas pabrėžė, kad „būtent nuodėmės struktūra sąlygoja žmonių širdis ir protus”.
„Ši nuodėmės struktūra yra ta, kuri maitina karus. Ji gyvena mūsų visuomenėje”, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie birželio 1 d. įvykdytą altoriaus išniekinimą, kardinolas pabrėžė, kad būtent ši „nuodėmės struktūra” pastūmėjo vyrą „atlikti netinkamą ir apgailėtiną gestą”, praneša „ACI Prensa”.
„Esame čia tam, kad pasakytume Viešpačiui, jog pripažįstame, kad ši nuodėmės struktūra sąlygoja Dievo žmonių veiksmus. Viešpatie, prašome Tavo atleidimo, apvalyk mus”, – sakė arkivyskupas.
Po to, sukalbėjęs Tikėjimo išpažinimo maldą, kardinolas palaimino vandenį, o vėliau pylė jį ant altoriaus kaip apsivalymo ženklą, o dvi vienuolės papuošė altorių staltiese, žvakėmis, gėlėmis ir kryžiumi.
Kanonų teisės kodekse ir Vyskupų apeigyne pateikiamos gairės dėl situacijų, kai paniekinami altoriai ar kitos šventos vietos.
Kanone nr. 1211 teigiama: „Šventos vietos yra išniekinamos jei juose su papiktinimu atliekami sunkiai neteisingi veiksmai, kurie, vietos Ordinaro nuomone, yra tokie sunkūs ir priešingi vietos šventumui, kad nebeleistina juose atlikti kulto, kol neteisybė nebus atitaisyta atgailos apeigomis pagal liturginių knygų normą.”
Vyskupų apeigynas (nr. 1070-1092), nurodo, kad nusikaltimai, kuriais gali būti išniekinta bažnyčia, yra tie, kurie „daro didelę nepagarbą Šventiesiems Slėpiniams, ypač eucharistijai, ir yra padaryti siekiant parodyti nepagarbą Bažnyčiai arba yra nusikaltimai, kuriais sunkiai pažeidžiamas asmens ir visuomenės orumas”.
Atgailos pamaldos – šv. Mišios arba Žodžio liturgija – turėtų būti atliekamos kuo greičiau po tokio išniekinimo, nurodo normos.
