Pasibaigus velykiniam liturginiam laikotarpiui, per kurį sekmadienio vidudieniais buvo kalbama velykinė „Regina Caeli“ antifona, nuo šio sekmadienio – Švenčiausiosios Trejybės iškilmės – vėl kalbama „Viešpaties angelo“ malda. Per tradicinį vidudienio maldos susitikimą popiežius komentavo sekmadienį švęstos iškilmės Mišių Evangeliją – Jėzaus žodžius Nikodemui.
Nikodemas buvo žydų tautos vyresniųjų tarybos narys, Jėzuje atpažinęs dieviškąjį mokytoją ir slapta nuo kitų atėjęs su juo pasikalbėti. Jėzus jį išklauso, supranta, kad jis yra ieškantis žmogus. Iš pradžių Jėzus nustebina Nikodemą, sakydamas, kad norint įeiti į Dievo karalystę reikia gimti iš naujo. Paskui jis jam paaiškina Dievo slėpinio esmę: Dievas taip pamilo žmoniją, jog atsiuntė į pasaulį savo Sūnų.
Tėvas ir Sūnus. Tai gerai pažįstamas įvaizdis, kalbėjo popiežius. Tačiau, jei jį pritaikome Dievui, jis sujaukia mūsų įsivaizdavimą apie Dievą. Iš tiesų juk žodį „Dievas“ mes paprastai siejame su išskirtine, didinga ir mums nepasiekiama tikrove. Žodžiai „Tėvas“ ir „Sūnus“ mus tarsi sugrąžina namo, skatina mąstyti apie Dievą kaip šeimą, susėdusią prie stalo. Tai įvaizdis, kalbantis mums apie bendrystės Dievą.
Šventoji Dvasia, kurią Tėvas per Jėzų išliejo į mūsų širdis, leidžia mums pajusti Dievo artumą, gailestingumą, švelnumą.
„Ir tai yra ne tik įvaizdis, bet tikrovė, – sakė Pranciškus. – Tai tikrovė, nes Šventoji Dvasia, kurią Tėvas per Jėzų išliejo į mūsų širdis, leidžia mums pajusti Dievo artumą, gailestingumą, švelnumą. Galime netgi sakyti, kad esame kviečiami sėstis prie stalo su Dievu ir dalytis jo meile. Būtent tai vyksta per kiekvienas Mišias, prie Eucharistijos aukos altoriaus, ant kurio Jėzus aukoja save Tėvui ir aukoja save už mus.“
„Taip, broliai ir seserys, Dievas yra meilės bendrystė, – tęsė popiežius. – Jėzus mums ją apreiškė. Ar žinote, kas mums apie tai nuolat primena? Paprasčiausias gestas, kurio išmokome dar vaikystėje – kryžiaus ženklas.“ Pasak Pranciškaus, kryžiaus ženklas kiekvieną kartą mums primena, kaip labai Dievas mus myli, o kartu jis primena mūsų pareigą liudyti Dievo meilę, kurti bendrystę jo vardu.
Galiausiai popiežius kreipėsi į Švč. M. Mariją ir prašė, kad ji mums padėtų gyventi Bažnyčioje kaip namuose, kupinuose šeimyniškos meilės, Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios garbei.
Po kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiai romiečiais ir piligrimais kalbėtos „Viešpaties angelo“ maldos popiežius prašė melstis už Indijoje įvykusios tragiškos traukinio katastrofos aukas; taip pat pakarto prašymą nesiliauti melstis už dėl karų kenčiančias tautas, ypač už Ukrainą.
