Kinija šeštadienį pareiškė nepasitenkinimą dėl Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovų paskelbto komunikato, kuriame Pekinas kritikuojamas Pietų Kinijos jūros, žmogaus teisių ir įtariamo kišimosi į jų demokratijas klausimais.
Septynių turtingųjų valstybių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), nuo penktadienio dalyvauja aukščiausiojo lygio susitikime Japonijos Hirošimos mieste.
Blokas paskelbė pareiškimą, kuriame Kinija raginama nevykdyti kišimosi veiklos ir išreiškė susirūpinimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma tolimųjų vakarų Tibeto ir Sindziango regionuose.
Jie taip pat pareiškė, kad G-7 šalys yra labai susirūpinusios dėl teritorinių ginčų Pietų Kinijos jūroje, netiesiogiai kaltindami Kiniją prievarta.
Be to, G-7 paragino Pekiną pasinaudoti savo įtaka ir daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų invaziją į Ukrainą.
Tačiau šeštadienio vakarą Kinijos užsienio reikalų ministerija atkirto, esą G-7 „požiūris neturi jokio tarptautinio patikimumo“.
„G-7 užsispyrė manipuliuoti su Kinija susijusiais klausimais, šmeižti ir pulti Kiniją“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir griežtą nepritarimą ir pateikė oficialų protestą aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkei Japonijai bei kitoms susijusioms šalims“, – pridūrė jis.
G-7 pareiškime pabrėžiama taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje svarba, tačiau Pekinas atsakė kritikuodamas bloką už tai, kad jis aiškiai neprieštarauja Taivano nepriklausomybei.
„G-7 trimituoja, kad nori siekti taikaus, stabilaus ir klestinčio pasaulio. Tačiau iš tikrųjų jis trukdo taikai pasaulyje, kenkia regioniniam stabilumui ir stabdo kitų šalių vystymąsi“, – sakė URM atstovas spaudai.
Hirošimos viršūnių susitikimo komunikatas yra G-7 šalių, kurios laikosi skirtingų požiūrių, kaip elgtis su Kinija, derybų rezultatas.
Kai kurios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, pasisako už griežtesnę poziciją, o kitos Europos šalys nori išvengti tolesnės konfrontacijos.
