Gegužės 18 dieną pranešta, kad Nikaragvoje uždaromas Nekaltojo Prasidėjimo katalikiškas universitetas, kurio centrinė būstinė buvo šalies sostinėje Managvoje. Toliau tęsiasi Danieliaus Ortegos režimo vykdomas visų pilietinio gyvenimo formų, įskaitant krikščioniškas, slopinimas.
Oficialiame Nikaragvos vyriausybiniame leidinyje nurodoma, kad užregistruotas ir patvirtintas „savanoriškas organizacijos uždarymas“. Per pastaruosius du ar tris metus „savanoriškai“ veiklą nutraukė šimtai Nikaragvos nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, draugijų. Tarp jų – kelių vyskupijų „Caritas“ organizacijos, įvairios ligonių ir švietimo asociacijos, verslus ar verslininkus vienijusios draugijos, interneto žinių svetainės ir pan. Nekaltojo Prasidėjimo katalikiškas universitetas tapo 17 privačiu universitetu, užsidariusiu per mažiau nei dvejus metus.
Valdžia pabrėžia, kad tai „savanoriški veiksmai“, bet, žinoma, tai tik patogi priedanga prievartiniam mechanizmui, kuriuo naudojasi režimas: jei organizacija uždaroma valstybės sprendimu, tada valstybei automatiškai atitenka visas organizacijos turtas ar nuosavybė, nuo patalpų iki lėšų sąskaitoje. Tuo tarpu „savanoriško uždarymo“ formulė, bent kol kas, leidžia savininkams išsaugoti turtą. Žinodamos, kad teismai ir policija yra visiškai palenkti ilgamečio diktatoriaus Danieliaus Ortegos režimui ir jau yra susidoroję, pasitelkę sufabrikuotus kaltinimus ar faktus su tais, kurie jam priešinosi ar jį kritikavo, pilietinės visuomenės organizacijos jaučiasi įvarytos į kampą. Už „savanoriško uždarymo“ neslypi joks laisvas pasirinkimas: jo alternatyva tėra priverstinis uždarymas ir visko netekimas.
Kaip veikia Nikaragvos režimas, gerai iliustruoja Matagalpos vyskupo Rolando Alvarezo atvejis. Šis marksistinio įkvėpimo režimo pažeidimus – įskaitant religijos laisvės varžymą – viešai įvardijęs ganytojas buvo suimtas 2022 metų rugpjūtį, tardytas, o po to keletą mėnesių laikytas namų arešte nepateikus jokių kaltinimų. Kartu su juo buvo suimti kone dešimt kitų jo bendradarbių, kunigų ir pasauliečių.
2023 metų pradžioje paskelbta, kad jie įtariami sąmokslu prieš valstybę ir netikrų žinių skleidimu, rizikuoja didžiulėmis baudomis ir ilgomis įkalinimo bausmėmis. 2023 vasario pradžioje pranešta, kad Nikaragva nusprendė į JAV išsiųsti daugiau nei 200 tariamų „teroristų“ – politinių kalinių, tarp kurių buvo ir dvasininkų. Į lėktuvą buvo pasiūlyta lipti ir vyskupui R. Alvarezui, tačiau jis atsisakė, argumentuodamas, kad negali palikti savo vyskupijos. Kitą dieną po atsisakymo teismas paskelbė, kad jam skiriama 26 metų įkalinimo bausmė. Šiuo metu vyskupas uždarytas padidinto saugumo kalėjime.
2022 kovą Nikaragvos valdžia išsiuntė apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą Waldemarą Stanislawą Sommertagą, o vėliau nurodė išvykti šalyje dirbusiems įvairiems misionieriams, įskaitant Kalkutos Motinos Teresės įkurtos Artimo meilės seserų kongregacijos narėms, kurios nedarė nieko kito, kaip tik rūpinosi pačiais neturtingiausiais.
