Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas gegužės 5 d. paskelbė, kad koronavirusinės infekcijos pandemija nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija.
„Vakar Nepaprastųjų situacijų komitetas susirinko į 15-ąjį posėdį ir rekomendavo man paskelbti tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos pabaigą. Priėmiau šį patarimą“, – tviteryje parašė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).
Statistiniai žaidimai akivaizdūs
Tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos paskelbimas yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
PSO teigė, kad nors ekstremaliosios situacijos etapas baigėsi, pandemija nesibaigė, ir pažymėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo susirgimo COVID-19 atvejų Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Jungtinių Tautų sveikatos agentūra teigia, kad kiekvieną savaitę nuo viruso vis dar miršta tūkstančiai žmonių.
„Su didele viltimi skelbiu, kad COVID-19 baigėsi kaip tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija, – sakė T. A. Ghebreyesusas. – Tai nereiškia, kad COVID-19 baigėsi kaip pasaulinė grėsmė sveikatai.“
Žurnalistams jis sakė, kad pandemija pasiglemžė mažiausiai 20 mln. gyvybių – kone triskart daugiau nei oficialiai užregistruoti 7 milijonai.
„Labai rezervuotai žiūriu į šiuos skaičius. Kaip galime kalbėti apie mirčių nuo COVID skaičių, kai daugelyje šalių buvo draudžiami mirusiųjų skrodimai, kriterijai kiekvienoje šalyje skirtingi, o laboratoriniai tyrimai koncentravosi į vieną ligą? – klausia Sveikatos teisės instituto direktorius dr. Rimas Jankūnas, paprašytas pakomentuoti naujienas iš PSO.
Tokiu būdu mirusių nuo COVID skaičius buvo dirbtinai didinamas, o nuo kitų – mažinamas. Patikimiausias rodiklis yra perteklinis mirtingumas, t. y. yra mirčių skaičius, kuriuo viršijamas ilgametis vidurkis. Deja, bendras mirtingumo padidėjimas yra kelis kartus didesnis negu oficialiai deklaruojamas mirčių nuo COVID skaičius nepaisant to, kad oficialiai deklaruojamas mirčių nuo COVID skaičius yra smarkiai išpūstas. Statistiniai žaidimai akivaizdūs.
Panika kilo tada, kai gerokai padaugėjo senyvų žmonių mirčių. Daug tokių, kuriems buvo likę gyventi keli mėnesiai ar metai, mirė per trumpą laiką. Bet atkreipkime dėmesį į tai, iki masinės vakcinacijos nebuvo padidėjęs nei vaikų nei jaunų žmonių mirtingumas. Vaikų ir jaunų žmonių perteklinių mirčių padaugėjo jai prasidėjus, t. y. 2021 metų antroje pusėje. Kokia PSO ir kitų atsakingų institucijų reakcija? Nejaugi jiems atrodo, kad tai normalu?“
Prasidėjo tyčiojimasis iš mokslo
PSO pirmą kartą COVID-19 paskelbė tarptautinio masto ekstremalią situaciją 2020 metų sausio 30-ąją, kai už Kinijos ribų pradėjo plisti koronavirusas. Tada jis dar nebuvo pavadintas COVID-19, o už Kinijos ribų didelių protrūkių nebuvo.
Praėjus daugiau nei trejiems metams, pasaulyje buvo patvirtinta apie 764 mln. užsikrėtimo atvejų.
Virusas pirmą kartą aptiktas 2019 metų pabaigoje Kinijoje, Uhano mieste, tačiau vis dar neaišku, kaip ir kur jis pradėjo plisti tarp žmonių.
Šis klausimas, kuris buvo smarkiai politizuotas, suskaldė mokslo bendruomenę ir visuomenę. Yra teorija, kad virusas natūraliai persimetė žmonėms iš gyvūnų, bet taip pat yra nemažai teorijos, kad virusas galėjo nutekėti iš Uhano laboratorijos, šalininkų. Pastarąjį teiginį Kinija griežtai neigia.
Pekinas kaltinamas trukdymu ir ignoravo daugkartinius PSO prašymus suteikti daugiau galimybių ir informacijos, kad padėtų išaiškinti šį klausimą.
„Vis daugėja įrodymų, kad teorija, jog virusas natūraliai persimetė žmonėms iš gyvūnų, buvo sukurta propagandos tikslais. Prieš kelis metus teiginiai apie dirbtinę viruso kilmę buvo laikomi medicinine dezinformacija ir cenzūruojami.
Kai tarptautinė komisija nuvyko Uhano laboratoriją, jų galimybės prieiti prie duomenų buvo labai apribotos. Kai nėra ką slėpti, taip nesielgiama,“ – įsitikinęs STI direktorius.
Dr. R. Jankūnas apgailestauja, kad COVID laikotarpiu prasidėjo tyčiojimasis iš mokslo.
„Ne vienas žinomas profesorius neformaliuose pašnekesiuose yra užsiminęs, kad turi rasti pusiausvyrą, kad išlaikytų savo poziciją, nebūtų marginalizuotas ir išliktų girdimas. Viešojoje erdvėje daugiausiai leidžiami politiškai priimtini balsai. Esame kreivų veidrodžių karalystėje kaip ir prieš 40 metų, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje.“
PSO didina įtaką
PSO ir jos valstybės narės pradėjo diskusijas dėl tarptautinės sutarties ar kokio nors panašaus dokumento, kuriuo būtų siekiama pasimokyti iš klaidų, padarytų per COVID-19 pandemiją, ir užtikrinti, kad pasaulis veiksmingiau ir teisingiau reaguotų į kitą kada nors kilsiančią pandemiją.
Ar PSO nebando tuo būdu didinti savo įtaką sveikatos apsaugos sistemoms pasaulyje apskritai?
Dr. R. Jankūnas dėl to neabejoja. „Gąsdina tai, kad šie viršnacionalinė organizacija didžiąja dalimi remiama privačių investuotojų, per pastaruosius metus daugiau naudos davė tiems investuotojams, o ne žmonių sveikatai,“ – teigia STI vadovas.
Jis vardija PSO klaidas lėmusias pasaulinį chaosą. „Taip vadinama COVID pandemija – tai PSO klaidų virtinė. Iš pradžių jie teigė, kad kelionių iš Kinijos riboti nereikia, kategoriškai neigė dirbtinę viruso kilmę.
Ėmėsi kelionių ribojimų tada, kai virusas jau buvo išplitęs ir jie nebeturėjo prasmės. Buvo absurdiškos karantinų politikos ir moksliškai neįrodytos masinės vakcinacijos eksperimentiniu preparatu šalininkai.
Palaikė kelionių ribojimus neskiepytiems, remdamiesi klaidingu įsitikinimu, kad skiepyti neplatina viruso. Tą jie darė net tada, kai jau buvo akivaizdu, jog klysta. PSO atšaukė COVID pandemiją pavėlavusi mažiausiai metus.“
„Esu tikras, kad tokia organizacija turi būti išformuota, o iš atsakingų pareigūnų turi būti pareikalauta atsakomybės. Beje, ką daro PSO, kad išsiaiškintų, dėl kokių priežasčių vaikų perteklinis mirtingumas, bent jau EuroMOMO šalyse, yra didžiausias per daugelį pastarųjų metų?“ – piktinasi PSO neveiksmingumu dr. R. Jankūnas.
Vakcinacijos pasekmė – padidėjo jaunimo ir vaikų mirtingumas
PSO teigia, kad apie 5 mlrd. žmonių gavo bent vieną vakcinos dozę. Kaip vertinti šiuos skaičius?
„Labai blogai, kad nuo COVID tiek daug žmonių pasiskiepijo. Prasidėjus masinei vakcinacijai, sumažėjo senyvų žmonių mirtingumas, bet jaunimo ir vaikų mirtingumas smarkiai padidėjo.
Aišku, tam turėti įtakos ir kiti veiksniai. Vis dėlto matau klasikinį pavyzdį situacijos, kai pradedamas masiškai vartoti siaurai žmonių grupei reikalingas vaistas, kuris nepaisant šalutinio poveikio gali išgelbėti tam tikrą dalį šios siauros grupės žmonių.
Jeigu vakcina sukelia sunkų šalutinį poveikį nemažai daliai žmonių, bet daugelį apsaugo mirtinos ligos, tai su sunkiu šalutiniu poveikiu galima susitaikyti, tačiau būtina leisti žmogui pasirinkti suteikus visą informaciją.
Tačiau jeigu tokį patį pavojų kelianti vakcina leidžiama nuo ligos, kuri mirtina vienam iš 100 tūkst. ar milijono, tai absoliučiai nepriimtina. Būtent taip ir atsitiko su vaikais.
Deja, tam suprasti reikia žinių apie vaistų veikimą, klinikinius tyrimus ir gebėjimo nepriklausomai mąstyti,“ – įsitikinęs R. Jankūnas
Kaip ilgalaikėje perspektyvoje tokia masinė vakcinacija gali paveikti žmonių populiaciją? „Ilgalaikę perspektyvą numatyti sudėtinga, kadangi naujos technologijos preparatas suleistas daugybei žmonių.
Lipidinių nanodalelių su mRNR pasiskirstymo graužikų organizme tyrimai parodė didelės koncentracijos susidarymą kepenyse, antinksčiuose, blužnyje, kiaušidėse ir kaulų čiulpuose. Vakcinuotų gyvūnų embrionų žuvo kelis kartus daugiau negu nevakcinuotų, padažnėjo ir apsigimimai.
Deja, šiuos duomenis sužinojome tik prieš kelis mėnesius, kai juos teko paviešinti Australijos terapinių produktų administracijai. Šis dokumentas yra internete, tačiau paieškos sistemos veikia taip, kad neturint nuorodos be specialių įgūdžių jo negalima rasti,“ – kalbėjo STI direktorius.
