Premjerė Ingrida Šimonytė norėtų, jog šios kadencijos metu pavyktų ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Taip yra ten diskusijų apie vertimą, kuris gal kažkam skamba taip, tarsi ten sukuria kažkokį 150 lyčių ar kažkokių kitų keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kitose šalyse ir kurių šaltinis, man atrodo, yra į rytus, nes tai yra lygiai tas pats naratyvas, kuris klaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šią konvenciją atsiras kažkokios keistos lytis, kurių šiaip gamtoje nėra, ta prasme toks nesusipratimas, visiškas neigimas tikros konvencijos esmės“, – dėstė ji.
Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su Europos Sąjunga nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Pagal šį dokumentą, kuris įsigaliojo 2014 metais, reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir baudžiamajam persekiojimui už tokią veiką.
Trečiadienį konvencijai pritarė ir Europos Parlamentas (EP).
Nors Europos Komisija dar 2016 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad toks EP žingsnis „yra dar vienas paraginimas“ Lietuvai.
„Mano vertinimu, tai yra labai svarbus sprendimas. Jis dar kartą pakartoja įpareigojimą šalims, dar neratifikavusioms, turint galvoje, kad Lietuva jau prieš dešimtmetį pasirašė ir mums liko tik vienas žingsnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, kad galutinį sprendimą turi priimti Seimas, tačiau čia „ta diskusija dar nėra pasibaigusi“.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Pasak premjerės, reikėtų pagreitinti konvencijos lietuviško vertimo kokybę, tai pasak jos, paliktų mažiau vietos interpretacijomis.
Be Lietuvos ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija bei Slovakija. Europos Parlamentas trečiadienį paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.
„Tikrai manau, kad Lietuva šiuo klausimu atrodo ne kaži kaip būdama tokioje labai aiškioje mažumoje“, – kalbėjo premjerė.
ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.
Stambulo konvenciją iki šiol ratifikavo 37 šalys, vėliausiai prie jų 2022 metais prisijungė Jungtinė Karalystė ir Ukraina.
Iš konvencijos 2021 metais pasitraukė Turkija, kuri kol kas yra vienintelė tokį žingsnį žengusi šalis.
