Karolis III šeštadienį per iškilmingą renginį, pasižymintį tūkstantmetėmis tradicijomis, simbolika ir pompastika, bet pritaikytą XXI amžiui, buvo karūnuotas Jungtinės Karalystės ir dar 14 Sandraugos šalių monarchu.
Kenterberio arkivyskupui Justinui Welby (Džastinui Velbiui) 12 val. 2 min. (14 val. 2 min. Lietuvos laiku) uždėjus ant 74 metų Karolio III galvos auksinę Šv. Eduardo karūną – senovinį šventą monarcho valdžios simbolį – 2,3 tūkst. Vestminsterio abatijoje susirinkusių žmonių ir didžiulės minios lauke šaukė „Dieve, sergėk karalių“.
Šv. Eduardo karūna Karoliui III buvo uždėta vienintelį kartą per jo valdymą.
Ši akimirka taip pat buvo palydėta šūvių salvėmis ir – visoje šalyje – bažnyčių varpų dūžiais.
Netrukus Kenterberio arkivyskupas per paprastesnę ceremoniją karūnavo ir Karolio III 75 metų žmoną Camillą (Kamilą), nuėjusią ilgą viešą kelią iki karalienės konsortės ir, galiausiai, karalienės.
Karolio III, kuris JK soste pakeitė pernai rugsėjį mirusią motiną Elžbietą II, karūnacija yra pirmoji JK nuo 1953 metų, be to, tai pirmoji karaliaus karūnacija nuo 1937-ųjų. Šeštadienio renginys yra tik antra per televiziją rodoma karūnacija ir pirmoji, transliuojama per spalvotą televiziją bei internetu.
Pakeitimai
Didelė dvi valandas trukusių anglikonų apeigų dalis būtų atpažįstama 39 kitiems monarchams, nuo 1066 metų karūnuotiems Vestminsterio abatijoje.
Tačiau Karolis III taip pat siekė pritaikyti ceremoniją XXI amžiui, nors daugelis įmantrių ritualų ir ceremonijų, kuriomis jis pripažintas neginčijamu savo žmonių karaliumi, išliko.
Pirmą kartą karūnacijoje dalyvavo vyskupės moterys, taip pat JK nekrikščioniškų religinių bendruomenių lyderiai. Per apeigas naudotos ir šalies keltiškos kalbos – valų, škotų ir gėlų.
Pirmą kartą per karūnaciją giedojo gospelo choras. Graikų ortodoksų choras sugiedojo psalmę, kuria pagerbtas Korfu saloje (Graikija) gimęs Karolio III velionis tėvas princas Filipas.
Karalius Karolis III yra Anglikonų Bažnyčios galva, jis save vadina atsidavusiu anglikonu.
Tačiau jis valdo daug įvairesnę šalį – kalbant apie religijas ir etnines grupes – nei toji, kurią po Antrojo pasaulinio karo paveldėjo jo motina. Dėl šios priežasties karalius siekė, kad Vestminsterio abatijoje susirinkę žmonės labiau atspindėtų dabartinę britų visuomenę, ir pakvietė ne tik valstybių vadovų ir karališkųjų asmenų iš viso pasaulio, bet ir paprastų žmonių.
Kita naujovė buvo ta, kad renginio temos atspindėjo jo viso gyvenimo interesus, susijusius su bioįvairove ir tvarumu.
Bažnyčia buvo papuošta sezoninėmis gėlėmis ir žaluma, atgabentomis iš įvairių šalies vietų, nuo Skajaus salos Škotijos šiaurės vakaruose iki Kornvalio Anglijos pietvakariuose.
Karolio III karūnacijai panaudoti apeiginiai drabužiai buvo naudoti ir anksčiau, o patepimo aliejus – išspaustas iš alyvuogių nuo alyvmedžių, augančių ant Alyvų kalno, ir iškvėpintas eteriniais aliejais – buvo veganiškas.
Didžiulė saugumo operacija
Pasirengimas karūnacijai – Karolio III įžengimo į sostą religiniam patvirtinimui – buvo daugiausia šventiškas.
Tačiau dar prieš tai, kai Karolis III ir karalienė Camilla išvyko iš Bakingamo rūmų į Vestminsterio abatiją Deimantinio jubiliejaus valstybės karieta, policija naudodamasi naujais įgaliojimais, kurie buvo skubiai suteikti siekiant užkirsti kelią tiesioginių veiksmų grupėms, suėmė dešimtis protestuotojų.
Prieš monarchiją nusistatęs judėjimas „Republic“ („Respublika“) pranešė, kad buvo sulaikyti šeši jo organizatoriai, o klimato aktyvistai „Just Stop Oil“ informavo, kad buvo sulaikyta 19 šios grupės narių.
Vis dėlto dešimtys „Republic“ aktyvistų palei procesijos maršrutą laikė transparantus su užrašais „Ne mano karalius“.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą dėl protestuotojų sulaikymo.
Londono policija budėti gatvėse pasiuntė maždaug 11,5 tūkst. pareigūnų – tai viena didžiausių sostinės policijos saugumo operacijų.
