Penktadienį, balandžio 21 d., LRT portale publikuotame straipsnyje „Profesorius Žalimas griežtas: prašymą dėl partnerystės atmetę teisėjai neturėtų dirbti teisme“ ir asmeniniame „Facebook“ įraše (2023 m. balandžio 21 d.) sprogo buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko p. Dainiaus Žalimo pykčio bomba. Kas atsitiko? Pirmasis Vilniaus apylinkės teismas vienoje D. Žalimo kuruojamoje byloje priėmė sprendimą, neatitinkantį šio pono lūkesčių.
Įsiūčio, patyčių ir grasinimų lavina pirmiausia skirta teisėjai Rimai Bražinskienei: „Šį sprendimą priėmę asmenys neturėtų dirbti teisėjais“ (LRT); „Ką galima pasakyti apie teisėjo kvalifikaciją…“ („Facebook“); „Tokių pareiškimų neturėtų išsakyti apylinkės teisėjas“ (LRT); „Teisėja staiga išrado…“ (LRT); „Jeigu tokias klaidas darytų studentai, jie tiesiog neišlaikytų egzamino…“ (LRT); „Teisėja, atrodo, nežinanti to, ką turi mokėti kiekvienas konstitucinės teisės studentas…“ („Facebook“).
Savo „Facebook“ įraše p. Žalimas tiek įsismarkauja, kad kaltina teisėją sulaužius priesaiką: „Jeigu anksčiau tekdavo ilgai galvoti, kokie veiksmai galėtų būti laikomi teisėjo priesaikos būti ištikimam Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai pažeidimu, tai gyvenimas šiandien pats pasiūlė galimą praktinį pavyzdį“ („Facebook“).
D. Žalimui negana pulti vieną teisėją: nuo jo kliūva visiems Lietuvos teismams in corpore, juos jis kaltina kolaboravimu su Rusija: „Tada paklausčiau atvirai, kam lojalus yra LR teismas?“ („Facebook“). Galbūt manydamas, kad reikėtų dar labiau parodyti tikrąją savo galią, p. Žalimas įpina ir tokį sakinį: „Ar po tokių sprendimų teisėjai nusipelno didesnių algų, klausimą paliksiu retoriniu“ („Facebook“).
Pastaruosius žodžius veikiausiai turėtume suprasti kaip grasinimą.
Pastaruosius žodžius veikiausiai turėtume suprasti kaip grasinimą: jis, artimas dabar valdančiųjų bičiulis ir jų augintinis, gali pasistengti, kad jam neįtinkančius sprendimus priimantys teisėjai nesulauktų algų padidinimo ir karjeros augimo, jei jį nuviltų sprendimai apeliacinėse instancijose. Tuomet visas Lietuvos teisėjų korpusas dėl nepadidėjusių algų tekaltina teisėją R. Bražinskienę ir kitus nelojaliuosius.
Pastaruoju metu turime ne vieną panašią istoriją žiniasklaidoje. Tik čia sau patogios padėties siekiančių valdančiųjų puolamus žurnalistus stojo ginti Žurnalistų sąjunga ir daugybė drąsių plunksnos brolių. Teko girdėti, kad Lietuvoje yra ir Teisėjų taryba, ir Teisėjų garbės teismas: įdomu, ką jie galvoja apie paminėtus viešus patyčių ir grasinimų pilnus p. Žalimo komentarus? Ir kaip vertina akivaizdų jo spaudimą apeliaciniam ir kasaciniam teismui, kai apylinkės teismo nuosprendis dar nėra įsigalėjęs?
Panagrinėkime, kuo taip p. Žalimui „prasikalto“ Vilniaus apylinkės teismo teisėja. Kaip skaitytojai veikiausiai yra girdėję, balandžio pradžioje du homoseksualūs asmenys kreipėsi į teismą reikalaudami bendrą jų gyvenimą pripažinti partneryste.
Penktadienį teismas pateikė atsakymą. Nors minėtų asmenų advokatas tvirtino, kad byla nagrinėta uždarame posėdyje šitaip saugant asmeninius jų duomenis, tačiau p. Žalimas teismo sprendimą turi ir kai ką iš jo cituoja savo „Facebook“ įraše. Ar cituoja tik jo retorikai palankius žodžius, mes negalime žinoti, bet turbūt neturėtume labai nustebti, jei kai ką ir praleidžia.
Tačiau grįžkime prie dalyko. Jau aprašytą p. Žalimo įsiūtį sukėlė du dalykai: 1. Teismas nepatenkino prašymo; 2. Neperdavė bylos nagrinėti tiesiai į Konstitucinį Teismą. Teismas aiškiai argumentavo abu savo sprendimus. Atmesdamas prašymą pirmuoju klausimu, teismas pareiškė, kad „Partnerystės įstatymas (Civilinės sąjungos įstatymas (reg. data 2022-09-29; reg. Nr. XIVP-1694(2)) nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaujantis teismas (teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; Konstitucijos 109 str. 3 d.) galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.“
Atmesdamas reikalavimą bylą perduoti Konstituciniam Teismui, teismas pasakė, kad ne teismai, o „Seimas (įstatymų leidžiamoji valdžia) privalo įstatymais ir kitais teisės aktais sureguliuoti visų rūšių šeimų teisinius santykius ir šeimos narių teises ir pareigas. Konstitucinis Teismas nenumato anksčiau minėtos pareigos teisminei valdžiai.“
Atrodytų, aiškūs ir akivaizdūs dalykai ir labai vertingas priminimas, kas Lietuvos Respublikoje leidžia įstatymus.
Atrodytų, aiškūs ir akivaizdūs dalykai ir labai vertingas priminimas, kas Lietuvos Respublikoje leidžia įstatymus. Bet kadangi tai neatitinka p. Žalimo įsitikinimų („O čia yra visiškai akivaizdu, <…> tos pačios lyties asmenų partnerystė turi būti“, – argumentuoja D. Žalimas“, – LRT), galima grasinti ir tyčiotis iš teisėjos. Ir, kaip p. Žalimui įprasta, o visiems jau gerokai pabodę, griebtis „Rusijos argumento“.
Anot jo, „galima paklausti, o kokiame pasaulyje gyvena teisėjai, kurie abejoja EŽTT, pabrėžiu, Didžiosios Kolegijos – aukščiausios šio teismo institucijos – sprendimu, dėl to, kad Rusija neturėjo galimybės pasisakyti“ (LRT).
Ypač p. Žalimas pyksta todėl, kad teismas sako nesivadovausiantis „Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimu EŽTT Didžiosios kolegijos (!) sprendime, nes tas sprendimas priimtas Rusijai nedalyvaujant ir jos neišklausius. Čia rimtai, ne juokais, nepriklausomos LR teismas yra susirūpinęs šalies agresorės teisėmis taip, kad gali paneigti EŽTT sprendimą, nors pati Rusija atsisakė su EŽTT bendradarbiauti šioje ir kitose bylose, užsilikusiose po to, kai Rusija pašalinta iš ET. Tada paklausčiau atvirai, kam lojalus yra LR teismas?“ („Facebook“).
Pastarasis svarstymas ypač įdomus ir parodo, kaip Temidę užrištomis akimis ir teismo nešališkumą įsivaizduoja p. Žalimas. Jo įsitikinimu, jei dėl kokių nors priežasčių nepatinka viena kuri nors proceso pusė, tai teisėjas gali jos argumentų visai nepaisyti. Dar daugiau: jei viena kuri pusė teisme negali dalyvauti (force majeure), tai, anot p. Žalimo, nieko baisaus, procesas gali vykti. Pavyzdžiui, susirgo advokatas ar prokuroras – viskas gerai, teismo posėdžiai vyksta, teismo sprendimas teisėtas. Prof. Žalimas turės kuo vėl praturtinti Lietuvos „konstitucinę doktriną“.
Vis dėlto, teismo sprendimai turėtų skirtis nuo politinių, bent jau taip turėtų būti teisinėje valstybėje, apie kurią kartais taip mėgstama pašnekėti, o, iš ET pašalinus Rusiją, byla „Fedotova prieš Rusiją“ turėjo būti nutraukta.
Kita vertus, p. Žalimas, kaip kartais pasitaiko, cituoja tik tai ir tik tiek, kiek reikalinga jo „Rusijos argumentui“. Tiesą sakant, su aptariamu teismo sprendimu yra susipažinęs ir sąžiningiau jį cituoja LGBT aktyvistų portalo Jarmo.net redaktorius Jonas Valaitis. Iš jo sužinome, kad Vilniaus apylinkės teismas išties naudojasi Rusijos nedalyvavimo argumentu ir EŽTT sprendimą vertina kritiškai, tačiau jam daug svarbesnis kitas argumentas, kurio p. Žalimas nemini: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime pažymėta, kad, nors tarp valstybių stiprėja Europos konsensusas dėl tos pačios lyties asmenų sąjungos teisinio pripažinimo, ši tendencija sparčiai ryškėja tik pastarąjį dešimtmetį, todėl ši sritis vis dar laikoma tokia, kurioje valstybės turi vertinimo laisvę pasirinkdamos veiksmus, įskaitant įstatymo nustatytuosius. „<…> valstybės vis dar turi plačią vertinimo laisvę dėl užsienio valstybėje sudarytų tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimo; tai lieka sritimi, kurioje Europos konsensusas nėra pasiektas“, – teigiama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. (Jarmo.net).
Reziumuokime. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiui dar neįsigaliojus, aukščiausiems valdančiosios daugumos sluoksniams artimas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas grasinimais ir patyčiomis jį priėmusią teisėją ir visą Lietuvos teismų sistemą viešai maišo su purvais, taip darydamas akivaizdų spaudimą aukštesnių instancijų teismams, kuriems teks nagrinėti pareiškėjų apeliaciją.
Šio buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko įsitikinimu, teismai neturi paisyti valdžių atskyrimo principo ir gali priimti sprendimus ne pagal įstatymus, o pagal tai, kas, p. Žalimo manymu, „visiems akivaizdu“ (LRT). Dar daugiau: šio konstitucinės teisės šulo įsitikinimu, teismo procesas, kuriame nedalyvauja viena iš pusių, yra teisėtas ir pavyzdinis.
Ką jūs apie visa tai manote?
