Lietuvos politinių organizacijų požiūrį į šeimą sunku vertinti objektyviai. To priežastis – kadangi vienos partijos yra buvusios valdžioje, kitos – dar ne. Todėl vienas partijas galima vertinti pagal programas ir pagal darbus, o kitų partijų atveju tenka remtis programomis ir kitais deklaratyviais tekstais.
Šiandieninės parlamentinės valdančiosios koalicijos požiūrį į šeimą kaip ir žinome. Didelė jos dalis pasisako už vienalyčių šeimos surogatų įteisinimą, devalvuojant prigimtinę šeimą. Daugelis mano, jog tai – išskirtinai Laisvės partijos problema ir ji šokdina visą koaliciją prieš partnerių valią. Kiti dar priskiria šią problemą Liberalų sąjūdžiui, bet Tėvynės sąjungą laiko konservatyvia ir krikščioniška. Iš tiesų padėtis – gerokai sudėtingesnė.
Štai, kas rašoma 2020 m. Tėvynės sąjungos programoje: „Ypatingą dėmesį skiriame pirminei bendruomenei – šeimai. Mes ją suvokiame kaip vyro ir moters kuriamą santuoką, taip pat iš motinystės bei tėvystės kylančią bendruomenę, kuri amžiais buvo visuomenės tvarumo ir gyvybingumo pamatas. Taip pat gerbiame asmenų laisvę sudaryti kitokias sąjungas, kuriose būtų aiškiai įteisinta kiekvieno ją sudarančio asmens pamatinių teisių apsauga ir atsakomybė“.
Jau šioje pastraipoje kalbama apie „kitokių“ sąjungų teisinį reglamentavimą. Ką reiškia toks reglamentavimas? Kas nors draudžia šiandien šeimos nariu laikyti tos pačios lyties partnerį, šunį ar katę? Tokio draudimo nėra. Teisinis reglamentavimas – tai kitiems visuomenės nariams užkraunama prievolė pripažinti tokias sąjungas.
Kas nors draudžia šiandien šeimos nariu laikyti tos pačios lyties partnerį, šunį ar katę? Tokio draudimo nėra.
Nors teoriškai Tėvynės sąjunga nėra deklaravusi, kad tokia sąjunga yra šeima, daugelis jos parlamentarų palaiko Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriame vienalyčiams partneriams priskiriamos šeimos teisės ir pareigos, su perspektyva į įsivaikinimą.
Netiesiogiai su šeimos klausimu susijęs ir požiūris į imigraciją. Užuot puoselėjus ir stiprinus Lietuvos šeimas, visuomenės senėjimo ir susitraukimo problemas siūloma spręsti gausinant migrantų skaičių.
Jeigu šioje Tėvynės sąjungos programoje ieškosime žodžių, susijusių su gyvybės apsauga iki gimimo, jų ten nėra. Šiek tiek užsimenama apie socialinę paramą šeimoms, bet be didesnio konkretizavimo, o kaip ši parama atsiliepė valdančiosios koalicijos praktikose, daug profesionaliau pasakytų kiti šeimų asociacijos nariai.
Verta ir teisinga paminėti, kad Tėvynės sąjungos parlamentinėje frakcijoje yra narių, kurie priešinasi šeimos sampratos devalvacijai. Bet teisingumo dėlei verta priminti, jog tokių yra ir Liberalų sąjūdžio frakcijoje. Esminis klausimas – vyraujantis tonas šiose partijose. Šeimos vertybes palaikantiems rinkėjams lieka pasirinkimas pagal kitus kriterijus: reitinguoti prošeimyniškus kandidatus šiose partijose ar balsuoti už kitų partijų sąrašus.
Šeimos vertybes palaikantiems rinkėjams lieka pasirinkimas pagal kitus kriterijus.
Pereikime prie parlamentinės opozicijos. Pradėkime nuo reitinguose karaliaujančių socialdemokratų. Jų programoje oficialiai įrašytos vienalytės partnerystės ir kova su „neapykantos kalba“, kuri, pagal įprastą Vakarų praktiką, reiškia bet kokią kritiką ar tiesiog nepritarimą. Lygiagrečiai kalbama apie „lytinį švietimą“, „reprodukcinę sveikatą“, kontracepciją: apie šias sąvokas aiškinti vargu, ar dar reikia. Socialdemokratai genderizmu nusileidžia gal tiktai Laisvės partijai.
Įdomiausia ir vienintelė (po Regionų frakcijos suirimo) idėjinė opozicija Seime yra žalieji valstiečiai. Jie oficialiai pasisako už tradicinę šeimą, nors mums mielesnė sąvoka – prigimtinė šeima.
Žvilgtelkime į darbus. Cituojama iš partijos prisistatymo: „Priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas, leidęs užtikrinti geresnį atstovavimą Lietuvos šeimų interesams tiek savivaldos, tiek ir valstybės lygmeniu. Įvesta šeimos kortelė daugiavaikėms šeimoms, suteikianti nuolaidas prekėms ir paslaugoms. Išplėstas šeimai teikiamų paslaugų ratas. Pradėti mokėti vaiko pinigai, kurie, remiantis Europos Komisija, yra viena efektyviausių kada nors taikytų skurdo mažinimo priemonių Lietuvoje. Pradėtas visuotinis nemokamas ikimokyklinukų ir pirmokų maitinimas. Nuo 2016 m. nuosekliai augo šeimų pajamos“.
Vis dėlto, būtent žalieji valstiečiai atvedė į Seimą Dovilę Šakalienę, o jų dominuojamas Seimas priėmė liūdnai pagarsėjusią „Matuko reformą“, leidusią laisvai atiminėti iš šeimų vaikus. Vėliau ši reforma buvo šiek tiek humanizuota, bet tiktai po kito skandalo – Eglės Kručinskienės persekiojimo.
Taip pat būtent valstiečių dominuojamas Seimas priėmė pakaitinės migracijos paktą. Tad vargu, ar galėtume juos laikyti principingais Lietuvos senbuvių teisių gynėjais. Klausimų kyla ir dėl šios partijos europarlamentaro Bronio Ropės padėjėjo Martyno Norbuto, siekiančio per teismus įteisinti vaivorykštines „šeimas“.
Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ matome margą publiką – nuo ilgametės šeimos vertybių gynėjos Rimos Baškienės iki atviro leftisto ir genderisto Tomo Tomilino. Partijos lyderis Saulius Skvernelis atvirai yra pasisakęs už Stambulo konvenciją, įteisinančią „socialinės lyties“ konstruktą ir draudžiančią šią koncepciją kritikuoti.
Darbo partija, kaip ir galima tikėtis, šeimų klausimą šiek tiek paliečia tik socialiniu aspektu. Žada jaunoms šeimoms lengvatinį ir ilgalaikį kreditavimą įsigyjant būstą. Vykdyti valstybės paramos politiką, kuri skatintų gimstamumą, tačiau atimtų galimybę vaikų gimdymo pašalpas paversti pragyvenimo šaltiniu. Parengti įstatymų pataisas, užtikrinančias paramą tvarkingai gyvenančioms jaunoms gausioms šeimoms. Sumažinti darbo stažą daugiavaikėms motinoms, didinti pašalpas tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms – kompensuoti komunalines paslaugas.
Tiesos dėlei verta paminėti, kad Darbo partijos parlamentarai balsavo prieš arba susilaikė, priimant Civilinės sąjungos įstatymo projektą po pateikimo. Taip vieningai, be jų, balsavo tik žalieji valstiečiai ir dabar jau iširusi Regionų frakcija.
Pereikime prie antisisteminės opozicijos. Čia pirmiausiai reiktų paminėti Seime atstovą turinčią Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus). Dėl administracinių trūkumų ji savo puslapyje pateikia seną, dar Romualdo Ozolo laikų, programą, kurioje nėra minimi šiandieniniai iššūkiai. Tad čia pasiremkime svetaine „Mano balsas“, kur pateikiamos sąjungos lyderių ir kandidatų pozicijos.
Štai, ką rašė 2020 m. sąjungos lyderis Naglis Puteikis. „Tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokias pat teises tuoktis kaip ir heteroseksualios poros“ – visiškai nesutinku. „Moterys turi turėti teisę laisvai apsispręsti dėl aborto“ – greičiausiai nesutinku. „Imigracija į Lietuvą iš trečiųjų (ne ES) šalių turi būti griežtai ribojama“ – visiškai sutinku.
Kita politinė organizacija, tvirtai remianti prigimtinę šeimą, yra Krikščionių sąjunga. Jos programoje rašoma: „Šeimos politikoje principingai siekiame stiprinti vyro ir moters papildomumą, lygiateisiškumą, kartų bendravimą, santuokos, vaikų ir negimusių kūdikių apsaugą, rūpintis neįgaliųjų socialine integracija, realia vaikų teisių apsauga“. „Mums nepriimtinos jokios ideologijos ir „inžinerinės“ priemonės, neigiančios, žalojančios ir griaunančios biologinę ir socialinę žmogaus prigimtį, natūralų fizinį ir dvasinį lytiškumą“.
Trečia organizacija – Nacionalinis susivienijimas. Jos programoje pripažįstama prigimtinė šeimos laisvė nuo genderistine ideologija teisinamo valstybės kišimosi. „Prigimtinė šeima yra pirminė gamtinė ir istorinė žmonių bendrija, kurioje ir per kurią užtikrinamas žmonijos tęstinumas“.
„Besąlygiškas žmogaus teisės gyventi pripažinimas ir jo gyvenimo nuo natūralios fizinės pradžios iki pabaigos apsauga yra esmingiausia ir niekuo nepakeičiama žmogaus, kaip savito asmens, nelygstamos vertės ir orumo sąlyga ir tvirčiausias rūpinimosi šeima, kaip prigimtine asmens atsiradimo ir visapusiško išsiskleidimo erdve, pagrindas“. „Prigimtinė šeima yra savarankiška bendruomenė, tautos ir valstybės pagrindas, turintis teisių, kurių valstybė nei perimti, nei panaikinti negali“.
Ši partija taip pat atmeta pakaitinę migraciją, Europos Sąjungos virsmą supervalstybe, kas tiesiogiai sietina ir su didžiųjų Vakarų valstybių nuostatų diegimu – net privalomu diegimu – į kiekvienos Sąjungos šalies-narės nacionalinę teisę.
Laisvės ir teisingumo partija teigia, jog šeima – vienas svarbiausių stiprios valstybės ir atsakingos visuomenės struktūrinių vienetų. Šeimos gyvenimas turi būti gerbiamas, ji – puoselėjama ir remiama. Valstybės institucijų atstovai ir politikai turėtų atsiriboti nuo bandymų primesti asmenines religines, moralines pažiūras per teisinį reglamentavimą. Valstybė turėtų susilaikyti nuo kišimosi į šeimos gyvenimą, nebandydama šeimos koncepcijos apibrėžti, jos veiklos ir iniciatyvų – varžyti. Tos pačios lyties asmenys turi turėti teisę įteisinti civilinę partnerystę.
Iš to matyti, kad ši partija lieka liberaliame kelyje, pasisakydama prieš valstybės aktyvumą, nustatant pageidautinas ir vengtinas šeimos sampratas ar normas, taip pat – už šeimos surogatus.
Žaliųjų partija savo programoje apie šeimą kalba išskirtinai taupiai. Užsimenama, kad vienas demografinės situacijos gerinimo būdų – per mokestinę sistemą stipriau remti šeimas, auginančias vaikus.
„Reikia sudaryti visas sąlygas ne tik gimdyti vaikus, bet ir tinkamai juos auginti ir prižiūrėti, remiant ne mažiau kaip dvejus metus trunkančias motinystės ir tėvystės atostogas, iš esmės plečiant ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų tinklo kūrimą kuo arčiau prie vaikų gyvenamosios vietos, didinant šių įstaigų įvairovę, optimizuojant šių įstaigų dydį, užtikrinant pakankamą dėmesį ir saugumą kiekvienam auklėtiniui/mokiniui, skatinant nuotolinių darbo vietų kūrimą, skatinant mamas ar tėčius dirbti nepilnu etatu, tuo pačiu išsaugant šias darbo vietas jiems ar joms“.
„Pasisakome už tėvystės ir motinystės apsaugą, vaiko teises augti saugioje aplinkoje – darnioje, valstybės ir visuomenės visapusiškai palaikomoje, remiamoje šeimoje, nepriklausomai, kokia yra jos sudėtis. Nesiekiame, kad būtų nustatytas šeimos tik kaip vien vyro ir moters sąjungos, apibrėžimas. Manome, kad kiekvienas turi laisvę pasirinkti savo įsitikinimus, seksualinę orientaciją, šeimos kūrimo modelį. Skatinsime tolerancijos ir pagarbos kultūrą“ – teigiama šios kairuoliškos partijos programoje.
Apie tokias partijas, kaip Lenkų rinkimų akcija, Regionų partija ar „Jaunoji Lietuva“ sunku spręsti iš programų, nes jos šio teksto rašymo metu nėra pateikiamos viešam svarstymui. Vis dėlto žinoma, kad lenkų ir jaunalietuvių lyderiai yra daugelį kartų pasisakę už prigimtinę šeimą, o regionalai savivaldybių rinkimuose net dalyvavo su Šeimų sąjūdžiu, kas leidžia juos identifikuoti kaip šeimai draugišką partiją.
kad šeimai draugiškiausios partijos šiuo metu – užparlamentinėje opozicijoje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šeimai draugiškiausios partijos šiuo metu – užparlamentinėje opozicijoje, bet jų perspektyvos – miglotos dėl tarpusavio susiskaldymo. Vienijimo procesą galėtų pradėti stipri parlamentinė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau kol kas ji vengia tą daryti dėl lyderio ambicijų. Nusikračiusi S. Skvernelio komandos, ši partija kiek išsigrynino, tad jos pasirinkimas – viena iš galimų šeimos vertybes remiančio rinkėjo opcijų. Visgi, daug tvirčiau šias vertybes remia Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga, Nacionalinis susivienijimas ir Lenkų rinkimų akcija.
Nesiimsime šiuo tekstu aiškinti, kuris šių pasirinkimų – geriausias. Tam reiktų svarstyti kitus kriterijus nei iš konteksto išimtas šeimos politikos aspektas. O būtent – požiūrį į tautinę valstybę, Europos Sąjungą, migraciją, socialinę politiką, asmenines partijų lyderių charakteristikas. Apsiribojome trumpa apžvalga, kurios partijos iš esmės yra draugiškos šeimai, kurios – priešiškos, o kurios bando laviruoti.
Jei susiburtų masinis šeimų judėjimas, laisvas nuo geopolitinių ar konspirologinių kontroversijų, būtent jis galėtų paskatinti šeimas remiančių partijų vienijimąsi. Ateina laikas parodyti partijoms visuomeninę jėgą, suteikiančią rinkimų platformą, ir už tai keliančią tam tikrus politinius reikalavimus.
Parengta pagal pranešimą, skaitytą Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) suvažiavime.
