Buvusi kanclerė Angela Merkel pirmadienį bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu už beveik 16 metų trukusį vadovavimą šaliai.
Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.
68-erių A. Merkel buvo pirmoji moteris, vadovavusi Vokietijai, ir pirmoji kanclerė, užaugusi už geležinės uždangos komunistinėje Rytų Vokietijoje.
A. Merkel palikimas susilaukia vis daugiau kritikos, daugiausia dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą
Nuo valstybės vairo ji pasitraukė 2021-ųjų gruodį, turėdama gerai įvertintą patirtį vadovaujant didžiausiai Europos ekonomikai per kelias krizes, įskaitant pasaulinę finansų krizę, euro zonos skolų krizę ir COVID-19 pandemiją. Ji nesiekė penktosios kadencijos ir yra antroji ilgiausiai po Antrojo pasaulinio karo dirbusi Vokietijos vadovė. Jos buvęs mentorius H. Kohlis dirbo 10 dienų ilgiau už ją.
Po jos pasitraukimo A. Merkel palikimas susilaukia vis daugiau kritikos, daugiausia dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Ji atkakliai gynė savo diplomatines pastangas, sakydama, kad daug kritikos sulaukęs 2015 metais sudarytas taikos susitarimas dėl Rytų Ukrainos Kyjivui davė brangaus laiko.
Ji taip pat neatsiprašinėjo dėl savo vyriausybės sprendimų pirkti didelius gamtinių dujų kiekius iš Rusijos, pagrindinės dujų tiekėjos Vokietijai tuo metu, kai A. Merkel baigė darbą, ir pernai sakė, kad „iš to meto perspektyvos“ šie sprendimai buvo prasmingi.
Po pasitraukimo iš kanclerės posto A. Merkel laikosi palyginti santūriai ir nesikiša į dabartines politines kovas. Tikimasi, kad pirmadienio ceremonijoje dalyvaus jos įpėdinis Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).