Pristatome pokalbį su Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Globiu, kuris dalijasi apie tai, kaip kilo mintis įkurti tokią organizaciją, kokie jos veiklos tikslai, su kokiais šio laikmečio iššūkiais susiduria krikščionys Lietuvoje ir pasaulyje, kodėl mums, tikintiesiems, reikia vieniems į kitus remtis ir telktis.
Kada ir kodėl įsikūrė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga?
– Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga įsikūrė 2021 m. liepos mėn., siekiant atsiliepti į vis didėjantį poreikį telktis krikščionių bendruomenei į organizaciją, kuri padėtų apsiginti, vis dažniau susiduriant su įvairialypiu spaudimu, kai esame verčiami elgtis prieš savo sąžinę, įsitikinimus bei vis labiau įsigalint atšaukimo kultūrai (ang. Cancel Culture).
Anot vieno iš profsąjungos steigėjų ir tarybos narių prof. Alvydo Jokubaičio, mūsų profsąjungai tinka Liverpulio futbolo klubo šūkis „You’ll Never Walk Alone“ (liet. Tu niekada nevaikščiosi vienas). Telkiamės, kad nebevaikščiotume po vieną.
Esame įpratę, kad profesinės sąjungos kuriamos tam, kad kovotų už geresnes darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas, o jūsų organizacija įkurta daugiau vertybiniu, pasaulėžiūriniu pagrindu. Kodėl organizacija buvo kuriama kaip profesinė sąjunga?
– Į Jūsų klausimą, manau, galima atsakyti Evangelijos pagal Matą žodžiais: „Žmogus gyvas ne vien duona“. Krikščioniui profesija nėra vien tik savirealizacija, karjera ar priemonė uždirbti pajamas pragyvenimui. Profesija, nesvarbu kokia bebūtų – mediko, mokytojo, dėstytojo, teisininko, politiko, verslininko – pirmiausia yra pašaukimas.
Profesijos pasirinkimas yra neatsiejamas nuo Dievo valios pažinimo, nes tai tiesiogiai siejasi su mūsų asmeniniu pašaukimu įgyvendinti savo misiją šiame gyvenime. O Dievo valia, kaip moko mūsų Bažnyčia, yra atpažįstama sąžinėje – joje žmogus esti su Dievu, kalbančiu jo viduje.
Todėl bet koks sąžinės laisvės ribojimas darbo vietoje neišvengiamai yra ir religijos laisvės ribojimas, vedantis ne tik į krikščionių išstūmimą iš tam tikrų profesijų, pavyzdžiui, medikų, mokytojų ar universitetų dėstytojų, kas, beje, vis intensyviau jau vyksta ir Lietuvoje, bet ir į jų asmeninio pašaukimo įgyvendinimo ribojimą.
bet koks sąžinės laisvės ribojimas darbo vietoje neišvengiamai yra ir religijos laisvės ribojimas.
Kompromisai su savo sąžine gresia jos „apkurtimu“. Nujautrinęs savo sąžinę, žmogus praranda gebėjimą atpažinti ir vykdyti Dievo valią – „apkursta“, o tai kelia realią grėsmę jo tikėjimui kaip asmeniniam santykiui su Dievu.
Evangelijoje pagal Matą Viešpats mus perspėjo, kad „ne kiekvienas, kuris man šaukia: ,Viešpatie, Viešpatie!’ įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“. Tai yra labai rimta! Todėl, siekdami neapkursti savo sąžinėje ir gebėti įgyvendinti savo pašaukimą, mes telkiamės būtent profesinės sąjungos pagrindu.
Kokie žmonės telkiasi į Krikščionių profsąjungą, kiek šiuo metu turite narių?
– Šiuo metu Krikščionių profsąjungos narių, mokančių nario mokestį, skaičius artėja prie šimto. Tačiau reali mūsų bendruomenė yra daug gausesnė. Tai galime matyti iš mūsų organizuojamų mokymų, publikacijų, kurias skaito ir peržiūri tūkstančiai.
Taip pat 2022 metais virš pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų, palaikydami mūsų veiklą, skyrė 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį mūsų organizacijai.
Profsąjungos nariai yra įvairių profesijų.
Profsąjungos nariai yra įvairių profesijų – tai mokytojai, medikai, universitetų dėstytojai, teisininkai ir kitų profesijų žmonės iš visos Lietuvos. Tačiau gausiausia turbūt yra įvairių Lietuvos universitetų dėstytojų bendruomenė.
Pavyzdžiui, iš devynių mūsų organizacijos tarybos narių trys yra įvairių Lietuvos universitetų profesoriai, trys docentai, du mokslo daktarai ir vienas doktorantas. Tai patvirtina, kad Lietuvos krikščionių akademinė bendruomenė yra susirūpinusi procesais, kurie vyksta, ir jaučiasi nesaugi.
Mūsų organizacijos dvasios vadovas yra kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Mums tai yra ne tik didelė garbė ir pasitikėjimo kreditas, bet ir tęstinumas, perimant neįkainojamą Eminencijos patirtį – ginant Lietuvos tikinčiųjų teises sovietmečiu, būnant vienu iš Lietuvos tikinčiųjų teisių gynimo komiteto steigėjų ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių bei leidėjų.
Pažinti ir perimti LKBK patirtį mums yra labai svarbu.
Siekdami perimti šią unikalią savo dvasios vadovo ir jo bendražygių patirtį, 2022 metus LR seimui paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ jubiliejiniais metais, organizavome konferenciją Seime „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Pažinti ir perimti LKBK patirtį mums yra labai svarbu.
Mūsų organizacijos dvasios palydėtojas yra kun. Algirdas Toliatas, kuris buvo vienas iš pagrindinių steigimo iniciatorių, pats asmeniškai patyręs agresyvų puolimą viešojoje erdvėje dėl savo išsakytos nuomonės apie bandymus įteisinti Lietuvoje lyčiai neutralią partnerystę ir išplėsti neapykantos kalbos įstatymo naudojimą.
Mūsų organizacija gyvuoja tik šiek tiek daugiau nei vienerius metus, tikime, kad prie jos prisijungs ir ją palaikys vis daugiau bendraminčių, kuriems yra svarbios mūsų organizacijos steigimo deklaracijoje skelbiamos vertybės ir tikslai.
Krikščionių profsąjunga, kaip minėjote, veikia tik šiek tiek daugiau kaip vienerius metus, ką per šį laiką pavyko nuveikti, gal jau išryškėjo pagrindinės veiklos kryptys ir prioritetai?
– Taip, veikiame dar tik daugiau kaip vienerius metus ir, suprantama, tai yra organizacijos formavimosi etapas. Tačiau taip pat jau išryškėjo trys pagrindinės veiklos kryptys. Pirmiausia – tai telkimas ir solidarumas.
siekiame, kad tiems, kas jungiasi prie mūsų, išties būtų svarbūs mūsų steigimo deklaracijoje įvardinti tikslai.
Nesiekiame, kad mūsų organizacija taptų kuo skaitlingesnė, bet siekiame, kad tiems, kas jungiasi prie mūsų, išties būtų svarbūs mūsų steigimo deklaracijoje įvardinti tikslai, o svarbiausia, kad jie tikėtų tuo, kas įvardinta pirmame punkte – „už visus miręs ir prikeltas Kristus savo Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti savo aukščiausią pašaukimą“.
Būtent Kristus yra esminis mūsų telkimosi pagrindas ir tikslas. Kaip Jono Evangelijoje moko Jėzus: „Nuo Jo atsiskyrę, mes nieko negalime nuveikti“. Manau, mūsų organizacijai labiau tinka prof. Jokubaičio pasiūlytas šiek praplėstas Liverpulio futbolo klubo šūkis – „Tu niekada nevaikščiosi vienas Kristuje“.
Jūsų paminėtame šūkyje galima įžvelgti panašumo ir su ateitininkų šūkiu „Visa atnaujinti Kristuje“.
– Manau, kad ne tik šūkyje, bet ir veikloje galima įžvelgti mūsų organizacijos panašumų su ateitininkais, o ypač su Stasio Šalkauskio ir Prano Dovydaičio veikla tarpukaryje.
Krikščionių profsąjungos antra veiklos kryptis yra bendruomenės ugdymas ir formacija. Savo bendruomenę, kaip minėjau, suprantame daug plačiau: jai priskiriame ne tik formaliai mūsų organizacijai priklausančius ir nario mokestį mokančius narius, bet mūsų bendruomenė yra visi tie, kas brangina tiesą ir trokšta vykdyti Dievo valią, įgyvendindami savo profesinį pašaukimą.
Savo bendruomenės formaciją pradėjome mokymais apie krikščioniškos pasaulėžiūros, pastatytos ant Kristaus kaip Vakarų civilizacijos pagrindo, principus. Manome, kad tai yra ypač svarbu šiame laikmetyje, kai reliatyvizmo diktatūra vis agresyviau bando išstumti Kristų kaip tiesos pažinimo pagrindą ir išplauti pamatus, ant kurių du tūkstančius metų buvo statoma Vakarų civilizacija. Todėl mes savo mokymus pradedame nuo sąvokų ir jų turinio pažinimo.
Trijuose mokymų cikluose aptarėme, kas yra žmogus krikščioniškos teologijos ir filosofijos požiūriu, išsamiai analizavome keturias pagrindines krikščioniškąsias dorybes, gvildenome, kas yra laisvė, kuo skiriasi liberalų ir katalikų laisvės sampratos, koks yra krikščioniškosios filosofijos požiūris šiuo klausimu. Mokymus vedė kun. prof. dr. Rimas Skinkaitis, doc. dr. Lina Šulcienė, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, dr. Jūratė Micevičiūtė.
Ateityje planuojame mokymų ciklus apie sąžinę, tiesą, solidarumą, subsidiarumą ir kitas svarbias katalikų Bažnyčios socialinio mokymo temas.
Ateityje planuojame mokymų ciklus apie sąžinę, tiesą, solidarumą, subsidiarumą ir kitas svarbias katalikų Bažnyčios socialinio mokymo temas. Visi mokymai yra pateikiami ne tik mūsų bendruomenės viduje, bet ir platesnei auditorijai, bendradarbiaujant su interneto portalais „Laikmetis”, „Delfi”, su Marijos radiju bei platinant mokymus socialiniuose tinkluose. Visa mokymų medžiaga taip pat yra patalpinta ir laisvai prieinama mūsų internetinio puslapio ugdymas ir mokymai dalyje.
Trečioji Krikščionių profsąjungos veiklos kryptis yra viešinimas ir gynimas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos veiklos vaisiai rodo, koks svarbus yra visuomenės informavimas. LKBK sovietmečiu informavo laisvą pasaulį apie tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje, šiame laikmetyje labai svarbu informuoti Lietuvos visuomenę apie tikinčiųjų diskriminavimą ir persekiojimą kitose šalyse.
Svarbu, kad visuomenė matytų, kokios yra tendencijos pasaulyje ir su kokiomis grėsmėmis galime susidurti artimoje ateityje ir Lietuvoje.
Svarbu, kad visuomenė matytų, kokios yra tendencijos pasaulyje ir su kokiomis grėsmėmis galime susidurti artimoje ateityje ir Lietuvoje.
Iš kitų šalių patirties matome, kad tikintieji dėl savo pažiūrų net ir Europos Sąjungos šalyse, JAV, Kanadoje vis dažniau susiduria su „cancelinimu“ socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje, savo darbo vietoje ar net su teisiniu persekiojimu.
Siekiame informuoti Lietuvos visuomenę apie tokius procesus kaip, pavyzdžiui, Suomijos parlamento narės P. Räsänen teisinį persekiojimą.
Taip pat siekiame paviešinti atvejus, kai Lietuvos tikintieji susiduria su „cancelinimu“, mobingu, patyčiomis, diskriminavimu ir persekiojimu, pavyzdžiui, homofobija apkaltinta ir patyrusi psichologinį persekiojimą tikybos mokytoja Sigrida Norvaišienė.
Neramina, kad vis dažniau tenka girdėti, jog žmonės patiria spaudimą savo darbo vietoje dėl savo įsitikinimų ar pasisakymų viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, bet bijo ir nenori apie tai viešai kalbėti ir paviešinti tokius atvejus. Krikščionių profsąjungos vienas iš veiklos tikslų ir yra drąsinti, kad nebijotume, kaip nebijojome sovietmečiu teikti informaciją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“.
Paminėjote, kad viena iš veiklos krypčių yra apginti. Ar jau susidūrėte su tokiais atvejais, kai reikėjo ką nors apginti?
– Ačiū Dievui, per pirmus veiklos metus dar neturėjome tokių atvejų, kad reikėtų ką nors apginti dėl atleidimo iš darbo, tačiau reikėjo teisiškai pakonsultuoti ar palaikyti psichologiškai, susidūrus su spaudimu darbe.
Lietuvoje situacija kol kas yra dėkinga, nes dar nėra teisinio pagrindo atleisti žmogų iš darbo dėl jo įsitikinimų. Pavyzdžiui, nėra privalu medikui teikti aborto paslaugas arba privalomai nukreipti pas tuos, kas teikia tokias paslaugas, nėra dar įteisinta partnerystė ar civilinė sąjunga, kurios suteiktų teisinį šeimos statusą tos pačios lyties poroms, todėl nėra teisinio pagrindo privalomai įtraukti į mokyklų ugdymo programas mokymą apie tos pačios lyties asmenų „šeimas“, taip pat nėra ratifikuota Stambulo konvencija, kuri įvestų į mūsų teisinę sistemą „socialinės lyties“ teisinę sampratą ir būtų privalu pripažinti žmogaus pasirenkamą lytį, nėra išplėstas neapykantos kalbos įstatymo taikymas.
Taigi, Lietuvoje formaliai šiuo metu nėra taip paprasta pradėti teisinį persekiojimą tų, kurie vadovaujasi prigimtine vyro ir moters šeimos samprata, biologine vyro ir moters lytimi ar yra įsitikinę, kad privalu saugoti žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties.
Galima tokius viešai išvadinti homofobais, kaip, pavyzdžiui, buvo viešojoje erdvėje intensyviai linčiuojamas kun. Algirdas Toliatas ir net prezidentas Gitanas Nausėda, galima „cancelinti“ socialiniuose tinkluose, kaip buvo „cancelinamas“ liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, tačiau pradėti teisinį persekiojimą, kaip yra persekiojama Suomijos parlamento narė P. Räsänen ar liuteronų vyskupas J. Pohjola, Lietuvoje, dėl mano minėtų priežasčių, dar nėra teisinio pagrindo.
Kaip žinia, visų mano jau minėtų įstatymų priėmimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas yra dabartinės valdžios darbotvarkės prioritetiniai klausimai, ir ji intensyviai bando juos įgyvendinti. Negalime jaustis visiškai saugūs, nes situacija gali pasikeisti ir spaudimas tam yra labai didelis.
Suomijos Seimo narės P. Räsänen teisinis persekiojimas vyksta nuo 2019 m., ir teisinė gynyba jai vien pirmos instancijos teisme kainavo daugiau kaip 50 tūkstančių eurų. Sąžinės, religijos ir žodžio laisvės gynyba, deja, šiuolaikiniame demokratiniame Vakarų pasaulyje yra varginanti, ilgai trunkanti ir labai brangiai kainuojanti, todėl Krikščionių profsąjungos vienas iš strateginių tikslų yra sutelkti finansinį fondą, kurio lėšas galima būtų naudoti mūsų bendruomenės narių teisinei gynybai ir pagalbai.
Kaip planuojate telkti finansus? Juk nėra paprasta rasti ir įtikinti rėmėjus, ypač šiuo metu, kai vis aštriau susiduriame su ekonomine krize.
– Taip, mūsų organizacijai, tikriausiai, kaip ir daugeliui, kurie bandė tai daryti, sutelkti finansus yra didelis iššūkis. Tačiau tikime, kad, jeigu Dievas laimins, su Jo pagalba pavyks tai padaryti. Savo veiklai finansuoti planuojame kelis šaltinius: tai mūsų narių mėnesinis nario mokestis, kuris šiuo metu yra 5–10 eurų, priklausomai nuo nario finansinių galimybių; rėmėjų, kurie palaiko mūsų idėjas ir tikslus finansinė parama; na ir didžiausią lūkestį pritraukti finansus turime iš 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Lietuvoje jau įprasta kiekvienais metais deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. GPM kuriai nors paramą galinčiai gauti organizacijai, pavyzdžiui, mokyklai, vaikų darželiui, parapijai, bendruomenei, nevyriausybinei ar labdaros organizacijai. Taip pat kai kas skiria ir 0,6 proc. GPM kuriai nors politinei partijai. Tačiau daugelis nežino, kad galima skirti dar papildomai ir 0,6 proc. GPM kuriai nors iš Lietuvoje veikiančių profsąjungų.
Taigi, kiekvienas mes galime skirti ne tik 1,2 proc. GPM, bet realiai iš viso 2,4 proc. savo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio. Ir tai mums nieko nekainuoja. Mes tuos mokesčius jau esame sumokėję valstybei, ir ji iš mūsų sumokėtų mokesčių 2,4 proc.
GPM leidžia mums patiems kiekvienais metais perskirstyti – 1,2 proc. paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms, 0,6 proc. tik politinėms partijoms ir 0,6 proc. tik profesinėms sąjungoms.
Jeigu mes, pavyzdžiui, deklaruodami kiekvienais metais paskiriame 1,2 proc. tik paramos gavėjams ir 0,6 proc. politinėms partijoms, bet nepaskiriame 0,6 proc. GPM jokiai profesinei sąjungai, tai ši mūsų nepaskirta jau sumokėtų mokesčių dalis lieka valstybei. Daugelis tiesiog nežino apie šią galimybę.
Jeigu kiekvienais metais 10 tūkstančių Lietuvos krikščionių, deklaruodami pajamas, paskirtų savo 0,6 proc. GPM Krikščionių profsąjungai, tai būtų solidi parama, leidžianti mūsų organizacijai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Kiekvienas galime paskirti šią paramą, nepaimdami lėšų iš savo šeimos biudžeto, toliau skirdami 1,2 proc. GPM tam, kam skyrėme – parapijai, mokyklai, vaikų darželiui, kuriai nors nevyriausybinei ar labdaros organizacijai. Manome, kad tai yra reali galimybė krikščionių bendruomenei sutelkti finansus dabartinių iššūkių akivaizdoje.
Prisipažinsiu, kad aš iki mūsų pokalbio taip pat nežinojau, kad galime skirti papildomai 0,6 proc. GPM išskirtinai tik profesinėms sąjungoms. Kadangi veiklą vykdote jau antrus metus, kaip sekėsi pirmoji 2022 metų gyventojų pajamų mokesčio rinkimo kampanija?
– Taip, 2022-aisiais metais buvome paruošę viešinimo kampaniją, tačiau prieš pat ją pradedant vasario 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje. Mus, kaip ir turbūt daugelį, prasidėjęs karas stipriai sukrėtė, privertė tiek asmeniškai, tiek organizacijoje persidėlioti prioritetus. Greitai nusprendėme, kad visas lėšas, kurias gausime 2022 m. iš gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo, skirsime pagalbai Ukrainai.
Praėjusiais metais mus išgirdo ir parėmė beveik pusantro tūkstančio žmonių. Surinkome 40 tūkstančių eurų. Dalį lėšų skyrėme pagalbai pačioje Ukrainoje, nupirkdami mikroautobusą Belo Charkovo miestelio vaikų namams-internatui Kyjivo regione, į kurį yra perkelti vaikai su negalia iš Rusijos kariuomenės okupuotų teritorijų, taip pat nupirkome radijo ryšio priemonių ir perdavėme jas Ukrainos kariuomenei.
Kitą dalį lėšų skyrėme pagalbai karo Ukrainoje pabėgėliams Lietuvoje: prisidėjome prie Šv. Kalėdų šventės ir dovanų pirkimo Ukrainos karo pabėgėlių vaikams, skyrėme lėšas Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios kunigo Heorhyjaus Kovalenko kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms apmokėti jo sielovadai Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje, prisidėjome prie Vilniaus arkivyskupijos Carito programos „Šeima-šeimai“, skirtos pabėgėlių iš Ukrainos šeimoms padėti ir Kauno arkivyskupijos Carito „Vaiko gerovės instituto“ Ukrainos karo pabėgėlių socialinės integracijos ir užimtumo projekto nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems vaikams.
Kartu su Vytauto Didžiojo Universiteto „Ukrainos centru“ nupirkome ir artimiausiu metu išdalinsime Lietuvoje esantiems karo Ukrainoje pabėgėlių vaikams vaikiškas knygas ir vadovėlius ukrainiečių kalba.
Labai džiaugiamės, kad pirmais savo veiklos metais turėjome galimybę padėti karo sunkumus išgyvenantiems Ukrainos žmonėms tiek Ukrainoje, tiek ir Lietuvoje. Esame dėkingi visiems, kas skyrė praėjusiais metais 0,6 proc. GPM Krikščionių profsąjungai. Be jų mes nebūtume galėję viso to padaryti.
Jūsų organizacija veikia dar tik šiek tiek daugiau kaip vienerius metus ir per šį laiką jau tikrai nemažai nuveikta. Norisi palinkėti, kad ir šie metai Krikščionių profsąjungai būtų ne mažiau vaisingi kaip praėjusieji. Ačiū už pokalbį.
– Ačiū ir Jums už pokalbį. Kviečiu visus norinčius įsitraukti į Krikščionių profsąjungos bendruomenę tampant jos nariais arba, net tiesiogiai jai nepriklausant, dalyvauti mūsų organizuojamuose mokymuose, prenumeruoti naujienlaiškį su informacija ir palaikyti mūsų veiklą, skiriant Krikščionių profsąjungai 0,6 proc. savo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Dėkoju.
