Telšių katedroje kovo 18 d. vyskupas Algirdas Jurevičius kunigu įšventino diakoną Dovydą Pauliką.
Kun. Dovydas gimė 1990 m. Žygaičiuose. Baigęs gimnaziją įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą ir jį baigė įgydamas ekologijos ir aplinkotyros bakalauro laipsnį. Keletą metų dirbo pagal įgytą specialybę, tačiau būdamas 25 metų amžiaus pajuto pašaukimą kunigystei ir įstojo į Telšių kunigų seminariją. Teologijos studijas tęsė Kauno kunigų seminarijoje bei Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje, kurią baigė įgydamas religijos studijų magistro bei Popiežiškojo Laterano universiteto teologijos bakalauro laipsnį.
Šventimo pamaldų pradžioje Telšių vyskupas pasveikino šventinamojo tėvus, seserį su šeima bei kitus artimuosius. Homilijoje ganytojas komentavo pranašo Ozėjo žinią apie pjaunamų aukų gausybę ir meilės trūkumą: „Aš meilės gi noriu, o ne pjaunamųjų gyvulių atnašos; Dievo pažinimo, o ne deginamųjų aukų“. Dievo meilė jaunystėje pasibeldė ir į Dovydo širdį, kuri su džiaugsmu atsiliepė ir stojo tarnauti Dievui bei žmonėms. Vyskupas priminė kunigiškų pareigų kilnumą ir kvietė šventinamąjį sekti Kristų – Gerąjį Ganytoją.
Dovydo vardas Dievo tautoje yra žymus dėl karaliaus Dovydo. Vyskupas priminė, kad pranašas Samuelis nuvykęs į Betliejų, į Išajo namus nepasirinko nei vieno iš jam atvestų septynių jo sūnų, bet Dievas jam parodė jaunėlį Dovydą, kuris net nebuvo pakviestas į karaliaus „rinkimus“, nes neatrodė tinkamas (plg. 1 Sam 16). O Dievas pasirenka tai, kas pasaulio akimis atrodo kvailystė.
Šventinamąjį kunigystei pristatė Gargždų dekanas kan. Jonas Paulauskas, kurio globoje Dovydas atliko diakono praktiką. Visų tikinčiųjų akivaizdoje davęs kunigystės pažadus šventinamasis meldėsi atsigulęs kniūbsčia, o tuo tarpu buvo šaukiamasi šventųjų užtarimo giedant Visų Šventųjų litaniją. Po jos sekė pagrindinis šventimų momentas – vyskupas uždėjo rankas ant šventinamojo galvos. Šiuo ženklu perduodama apaštalinė kunigystės seka. Kiti kunigai taip pat uždėjo rankas ant šventinamojo galvos kaip ženklą, kad naujasis kunigas yra priimamas į kunigų eiles.
Po rankų uždėjimo vyskupas skaitė šventimų maldą, kurioje išreikšta visa kunigystės teologija. Po jos naujai pašventintas kunigas buvo apvilktas kunigo drabužiais (arnotu). Vyskupas patepė šventaisiais aliejais jo delnus ir pabučiavo ramybės bučiniu. Dievo tauta pasveikino naujai pašventintąjį gausiais plojimais, po kurių prasidėjo atnašavimo liturgija.
Po šv. Mišių vyskupas padėkojo tėvams, kurie savo sūnų atidavė kaip brangią dovaną Dievui, padėkojo dvasininkams, kurie lydėjo kun. Dovydą kelyje link kunigystės, o taip pat dėkojo visiems liturgijos ir pamaldų dalyviams. Vyskupas atkreipė dėmesį, kad šie kunigystės šventimai buvo ilgai laukti ir išmelsti, nes Telšių vyskupijoje jie vyksta po ilgos šešių metų ir dviejų mėnesių pertraukos. Ganytojas paragino melsti naujų pašaukimų į Viešpaties vynuogyną, o taip pat malda lydėti naujai pašventinto kunigo tarnystės kelią.
