Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio teiginiai, jog prašė tikrinti draugo aplinką, kelia klausimų dėl to, kokie algoritmai taikomi žmonių tikrinimui šioje žvalgybos institucijoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.
Taip jis komentavo žvalgybos vado komentarus apie vasarį išleistą žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“. Joje pateikiamos su VSD darbu susijusios aplinkybės, kurias atskleidė aukštas pareigas departamente užėmusio pareigūno liudijimas.
„Tų klausimų daugiausia kiltų santykyje su demokratija ir žmogaus teisėmis pirmiausia, o per tai gali interpretuoti, kad yra ir rizikos nacionaliniam saugumui“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Laurynas Kasčiūnas.
Prezidentui Gitanui Nausėdai šį tyrimą, kuriame minimos ir su jo rinkimine kampanija susijusios aplinkybės, pavadinus pasaka, L. Kasčiūnas teigia, jog tai „rimtas žurnalistinis tyrimas, tai yra tiriamoji žurnalistika“.
„Kad tai nėra pasaka, tai jau tikrai galima pasakyti po vakarykštės dienos, kai VSD direktorius patvirtino, kad vienas iš epizodų dėl vienos iš draugo draugės aplinkos patikrinimas yra realus faktas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią vėliau žiniasklaidoje pastarasis pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo.
Prezidentui Gitanui Nausėdai šį tyrimą, kuriame minimos ir su jo rinkimine kampanija susijusios aplinkybės, pavadinus pasaka, L. Kasčiūnas teigia, jog tai „rimtas žurnalistinis tyrimas
Šią informaciją D. Jauniškis antradienį patvirtino: „Aš nenoriu pasakoti aplinkybių, bet bendraujant su žmonėmis man kartais reikia pasitikrinti. (…) Čia buvo mano prašymas tiesiog, taip.“
Pasak L. Kasčiūno, ši informacija kelia klausimų, kaip yra nusprendžiama, kas bus tikrinama.
„Manau, kad mes dabar klausimų formulavimo stadijoje esame ir po vakaro man klausimų dar daugiau. Iš tikrųjų kaip yra tikrinama ir kokiu pagrindu yra tikrinama“, – sakė konservatorius.
Jis pabrėžė, jog minėtas tikrinimas nereiškia žvalgybinių metodų taikymo, kuriam reikia teismo sankcijos, tačiau teigė, kad jo metu taip pat galima pasiekti labai daug informacijos apie asmenį.
„Toks metodo naudojimas turi būti patikrinamas ir turi labai aiškiai reglamentuotas, pagrįstas, su aiškiu algoritmu“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, abejonių kelia ir knygoje minima istorija apie G. Nausėdos komandos tikrinimą VSD, šiam dar esant kandidatu.
Knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Tiek G. Nausėda, tiek D. Jauniškis neigia, jog šį sąrašą VSD gavo iš tuometinio kandidato į prezidentus štabo.
Vis dėlto, pasak L. Kasčiūno, sunku įsivaizduoti, kad ją galėjo turėti kas nors kitas.
„Ten istorija tuo įdomi, kad iš esmės, kas konkrečiai galėjo žinoti visą sąrašą galimų rėmėjų, galimos komandos, ir panašiai? Kas žino tokį dalyką? Tai dažniausiai pati komanda arba komandos vadovas arba vadovo asistentas, dešinioji ranka ar dar kažkas“, – svarstė jis.
Dalis politikų dėl žurnalistų pateiktos informacijos mano, kad reikėtų pradėti parlamentinį tyrimą.
