Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, pradėjome įvertinti nuo okupacijos (1944 m.) pasitraukusios Lietuvos išeivijos vaidmenį. Išeivija užsienyje okupacijos metais saugojo, vystė ir tobulino Lietuvos kultūros, meno, politikos, pažangių pasaulio mokslo žinių kraitį – visą tai 33-eti metai rodo visi išeivijos išsaugoti archyvai…
Štai, 1952 m. JAV išleistame žemininkų žurnale „Literatūros lankas“, buvo suformuluoti tikslai: grąžinti Tautai literatūrą, kaip estetinę kūrybą Lietuvos nepriklausomybei palaikyti, stiprinti ir tobulinti nuolatinius ryšius su Vakarų kultūra, iš jos mokytis augti ir tobulėti.
Karo pabėgėliai, įkurdami savo Šveicarijos išeivijos Lietuvių bendruomenę (ŠLB) neatsitiktinai pasirinko išskirtinę Vasario 16-osios šventę (1952 m. vasario 16 d.), kurioje Ciuriche atšvęsdami Tautai brangiausią Nacionalinę šventę ir, įvykdę Tarptautinės konvencijos privalomus įstatymus, įkūrė teisinę oficialią politinę išeivijos Lietuvių bendruomenę.
Bendruomenė 1974 m. pirmoji Vakarų Europoje suorganizavo karo pabėgėlių lietuvių dailininkų parodą Liucernoje, atliko patriotinę misiją, kai iš įvairių laisvosios Europos šalių buvo sugabenti aštuonių skirtingo braižo lietuvių išeivių menininkų 95 paveikslai bei skulptūros: dailininkės J. Katiliūtės, prof. G. Stanulio iš Ženevos, T. Burbos ir E. Robert iš Vokietijos, P. Gailiaus ir V. Kasiulio iš Paryžiaus, E. Budrio iš Gotlando ir A. Raudžio-Samogit iš Paryžiaus talentingai atlikti meno kūriniai.
Atidarant parodą Šveicarijos lietuvių sielovados vadovas kunigas, teologijos ir filosofijos mokslų daktaras profesorius Jonas Juraitis apibendrino parodos eksponatų vertę ir jų gimimą tremties ir egzilio sąlygomis, pabrėžė: „Lietuva – senos ir vertingos kultūros šalis.“ (J. S. knyga „Paralelės”, 2021, p.33)
1996 ir 2002 m. prie Jungtinių Tautų sąjungos Ženevoje, ruošiantis bendruomenės 50-mečio jubiliejui (2002 m.) Vasario 16-osios garbei įvyko išeivių skulptoriaus prof. dr. G. Stanulio ir dailininkės J. Katiliūtės parodos, taip pat meno paveikslus atvežė keli Lietuvos dailininkai, vadovaujami Vilniaus „Vartų“ galerijos direktorės p. Rutkauskienės…
2003 m. švenčiant Vasario 16-ąją bendruomenėje pirmą kartą buvo suorganizuota Europos emigrantų vaikų dailės paroda Ciuriche. Iš Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Lietuvos į parodą atskrido 140 įvairiomis technikomis atlikti vaikų kūriniai, dailininkės ir žurnalistės B. Gujer pastangomis buvo išleistas patrauklus „Parodos katalogas” (2003).
Šveicarijos išeivija nebuvo gausi, bet jų veikla organizuojant antikomunistines konferencijas Vakarų Europoje ir jų kasmetiniai įvairiausių formų pareiškimai į Ženevos JT organizaciją patvirtina aktyvumą kovoje dėl Lietuvos atgimimo vizijos pasaulyje.
Visus Tėvynės okupacijos metus išeivijos organizuotų Lietuvos menininkų vaizduojamo tautinio meno artimumas pasaulio skaitytojų sieloms buvo šventumo atgaiva, brangus patriotinis jausmas, kai lietuviška literatūra ir menas sugebėdavo įsirašyti į įvairiaspalvius Vakarų kultūros puslapius, kuo labiausiai rūpinosi senasis lietuvių išeivijos elitas.
Naujai atvykusiems 20-ojo a. pabaigos ir 21-ojo a. pradžios emigrantams, įstojusiems į bendruomenę senoji išeivija aiškino, kad jaunieji emigrantai privalo toliau tęsti išeivijos tautinį atgimimo judėjimą, ginti europinių vertybių demokratines tradicijas.
1952 metas Vasario 16-osios garbei atsidarę sau vartus į laisvojo pasaulio kovą antikomunistinei veiklai prieš žiauriuose soc. režimo replėse smaugiamą Tautos dalį, pasilikusią Lietuvoje, jie visada pelnytai didžiavosi ir nenorėjo būti ateinančių kartų užmiršti… Tą parodė jų pastangos 2005 m. išleidžiant ypač reikšmingą dokumentinę jų istorinės veiklos knygą „Alpių lietuviai. Alpenlitauer” (sud. J. S.).
Kiekviena Vasario 16-oji buvo ir liko visoms lietuvių kartoms visame pasaulyje didžiausia nacionalinė šventė!
Kiekviena Vasario 16-oji buvo ir liko visoms lietuvių kartoms visame pasaulyje didžiausia nacionalinė šventė!
Paskutinius 21-ojo a. dešimtmečius Vasario 16-osios paminėjimus švenčiame vis liūdniau. 2023-ieji siekia praradimų rekordą: negalinčių pakęsti netiesos, iškraipant Tautos istorinę veiklą, ir dėl LR vyriausybės tautai skiriamų nepelnytų skriaudų iš šalies jau pasitraukė trečdalis tautos. Išsivaikštančiai tautai kyla grėsmė išnykti, palikus bereikšmę vietą žemėlapyje, išblukusį skyrelį istorijos vadovėliuose, ištrintą tapatumą senų tautinių istorinių šaknų gelmėje.
Kodėl lietuvių Tauta jau nenori savo atkovotoje Valstybėje gyventi? Kur gilesnės priežastys?
Kodėl lietuvių Tauta jau nenori savo atkovotoje Valstybėje gyventi? Kur gilesnės priežastys?
Žvilgtelėjus į Šveicarijos išeivijos 1952 m. Vasario 16-ąją tvirtai įmūrytus teisinius pamatus nustembame, kaip nepadoriai elgiasi Šveicarijos emigrantų kartos vadovė J. Jablonskytė-Caspersen diriguodama ir valdydama dabartinių bendruomenės emigrantų narių dėmesį, nukreipiant visus nuo išeivijos veiklos istorinės reikšmės ir esmės.
Kodėl vadovės savavališkai sukurtame internetiniame bendruomenės istorijos puslapyje virš 10 metų skelbiamas nelegalus išeivijos bendruomenės įsikūrimo faktas, melas, kad 1952 m. vasario 17 d. išeivijos visuotiname susirinkime Ciuriche patvirtinti būtini Bendruomenės Įstatai „nebuvo ir nėra niekam reikalingi, niekur Šveicarijoje neregistruoti”…
Taigi, tada ir bendruomenės veikla Lietuvos okupacijos metais buvo nelegali, išeivija veikė be būtinų įstatų ir jokios naudos jų kova su soc. režimo agresija neatnešė… Juk tik Įstatais besivadovaujanti politinė tautinė ir ideologinė organizacija laisvajame pasaulyje, neutralioje Šveicarijoje, turėjo teisę vesti aktyvią kovą prieš Lietuvos okupaciją?..
Nedovanotina, kad bendruomenės internetiniame puslapyje neliko nė vieno žymaus Alpių lietuvio mokslininko ir išradėjo vardo, o jos „istorijos šaknų pradžiai,” kaip įrodymas J. Caspersen prisegama PLB XVI-me (2018) Seimo naujų emigrantų valdybos nuotrauka…
Prisiminus, kad sovietiniame istorijos vadovėlyje Lietuvos istorija prasidėdavo tik nuo 1940 m., nesunku įminti ir emigrantų vadovės siekį, kad ateities kartos bendruomenės išeivijos istoriją privalės skaičiuoti nuo 2018 m. XVI Seimo valdybos nuotraukos, kurioje šypsosi ji pati… Pamąstykime, kaip pigiai Šveicarijos išeivijos politinė veikla perleidžiama į kolaborantų rankas…
Peržiūrėjus visų Pasaulio Lietuvių bendruomenių internete pagarbiai publikuojamus jų protėvių išeivių istorinės veiklos tekstus, kyla klausimas, kodėl PLB valdyba ir LR vyriausybė lieka akla ir kurčia, kai vienai aktyviausių elitinei Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenei internete neliko vietos? Juk mūsų Vyriausybės ponams niekas neatėmė moralės ir etikos laikytis pilietinės ir tautinės pozicijos ne tik gyvenantiems lietuviams Lietuvoje, bet ir išvykusiems į užsienį, kur visi atvykę savo noru įstojo į išeivijos protėvių garbingas, senas tautines tvirtas antikomunistines 5O-ies okupacijos metų tautą gynusias tradicijas?
„Mus pražudys: politika be principų, malonumai be sąžinės, turtas be darbo, žinios be charakterio, verslas be moralės, mokslas be žmogiškumo, malda be pasiaukojimo…” – kažkada yra sakęs Mahatma Gandhis.
… „Pozityvusis gyvosios Tautos ryžtas nenuvils!” – šaukia ryškiausią Tėvynės iš soc. režimo replių išsivadavimo tiesą argumentuoti giliai ir jausmingai išsakanti 2023-ųjų metų Vasario 16-osios garbei pasirodžiusi istoriko Juozo Brazausko knyga „1972-ieji metai, pažadinę tautą”…
… „Tą pavasarį į Laisvės alėją plūstelėjo maišto ir apmaudo emocijų banga. Tai buvo neišvengiama dirbtinai kurtoje represijomis grįstoje sovietinėje sistemoje” – pačią ryškiausią šiuolaikinę rusiškos okupacijos kovų knygą pristato Vokietijos „Rūtos” leidyklos direktorė, redaktorė Angelė Daiva Digaitytė.
Sėkmės ir ištvermės švenčiant 2023-ųjų metų Vasario 16-ąją.
