2023 metų vasario 1-ąją sukaks dveji metai nuo Mianmaro kariuomenės surengto perversmo. Tai išprovokavo naujas ginkluotas kovas krašto viduje. Be to, kariuomenė rengia reidus ten, kur, jos požiūriu, opozicija ir sukilėliai turi socialine atramą, nes nevengia pulti civilinių taikinių, įskaitant bažnyčias. Tokių atakų netrūko pirmomis sausio savaitėmis, kaip ir naujų aukų civilių tarpe.
Pranešama, kad sausio 15 d. atakos metu visiškai sunaikinta Ėmimo į Dangų bažnyčia Chan Taro kaime, Saigano provincijoje, patenkanti į Mandalajaus arkivyskupijos teritoriją. Tai buvo vienas iš senesnių provincijos istorinių paminklų – bažnyčia buvo pašventinta 1894 metais. Joje buvo pakrikštytas pirmasis vyskupas mianmarietis.
Chan Taro kaime jau keletą šimtmečių gyvena iš krikščionių portugalų kilusi bendruomenė, gerai sutarusi su aplinkiniais budistų kaimais. Krašto Katalikų Bažnyčiai jis davė tris vyskupus ir keliasdešimt kunigų bei vienuolių.
Per pastaruosius aštuonis mėnesius kaimas buvo pultas bent keturis kartus, sudeginti keli šimtai būstų – kone visas kaimas – kurių gyventojai, kariškių vertinimu, nusikalto simpatijos karinės chuntos valdymui trūkumu.
Pasak liudininkų, Ėmimo į Dangų bažnyčia ir jos prieigos buvo kelioms dienoms užimtos maždaug 150 kareivių, įsirengusių joje savo stovyklą. O kai jie gavo įsakymą vykti kitur, po savęs nepaliko nieko – nei bažnyčios, nei šalia buvusių kunigų namo ir moterų vienuolyno. Akivaizdu, kad šie pastatai neturėjo jokios karinės reikšmės, o jų sunaikinimas – karinio pagrindo.
Deja, ataka prieš Chan Taro bažnyčią, prieš katalikų ir kitų krikščionių mažumas nėra išskirtinis įvykis, tokių įvyko jau ne vienas. Vienas iš paskutinių – sausio 12-ąją, kai buvo surengti Mianmaro kariuomenės aviacijos antskrydžiai prieš Lay Waho gyvenvietę Kareno valstijoje, sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje.
Dviejų lėktuvų pilotai per daug nesitaikė – paleido raketas į gyvenvietės centrą ir sugriovė mokyklą, dvi bažnyčias, kelis aplinkinius pastatus, užmušė penkis civilius, tarp kurių buvo vaikas su motina, baptistų pastorius, katalikų katechetas ir dar vienas vyras.
Nuo didesnio aukų skaičiaus apsaugojo tai, kad mokykloje mokinių nebuvo – saugumo sumetimais pamokos vaikams vedamos gyvenvietės pakraštyje esančiose pamiškėse. Nuo karinio perversmo pradžios nuo tiesioginių smūgių, pasiklydusių kulkų ar skeveldrų žuvo šimtai civilių, tarp kurių – apie pustrečio šimto vaikų.
